Ką daryti, jei vėluoja atlyginimas?

Valstybinė darbo inspekcija skelbia, jog pati dažniausia priežastis, dėl kurios darbuotojai reiškia pretenzijas darbdaviui ir pasiryžta kreiptis į ginčus nagrinėjančias darbo ginčų komisijas, tai – laiku nesumokamas darbo užmokestis.

Net jei darbdavys susiduria su realiais finansiniais sunkumais ir neturi objektyvių galimybių išmokėti darbuotojams priklausančių atlyginimų ar kitų jiems priklausančių sumų, mokėjimo vėlavimo priežastys ginče nėra reikšmingos – pakanka nustatyti atsiskaitymo vėlavimo faktą ir darbo ginčų komisija priteisia darbuotojui tai, ko darbdavys laiku nesumokėjo. Darbo teisė šiuo klausimu yra griežta, kadangi darbuotojas visais atvejais laikytinas silpnesniąja darbo santykių šalimi.

Kai vėluojama išmokėti darbuotojui priklausančias darbo užmokesčio ar kitas sumas, darbuotojas įgauna papildomų su tuo susijusių teisių, o darbdavys – tam tikrų pareigų, kurias turi žinoti abi darbo santykių šalys:

Delspinigiai

Žinotina, jog kartu su vėluojama išmokėti suma darbdavys privalo išmokėti ir delspinigius.

Nuo 2022 m. vasario 1 d. yra nustatytas 0,08 procentų delspinigių dydis, kuris skaičiuojamas už kiekvieną dieną, kai delsiama atsiskaityti su darbuotoju. Vėlavimas prasideda kitą dieną po paskutinės nustatytos atsiskaitymo su darbuotoju dienos, kuri dažniausiai yra nurodoma darbo sutartyje. Jei darbo sutartyje atsiskaitymo terminai nėra nurodyti, darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju Darbo kodekse nustatytais terminais.

Darbo kodeksas įtvirtina, jog darbo užmokestis darbuotojui turi būti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip.

Taigi, vėlavimo atveju darbuotojas įgauna teisę reikalauti, jog kartu su vėluojama išmokėti suma būtų išmokami ir delspinigiai, apskaičiuoti nuo vėluojamos išmokėti sumos, už kiekvieną vėlavimo dieną.

Darbo sutarties sustabdymas

Jei darbdavys nesumoka darbuotojui priklausančio viso darbo užmokesčio du mėnesius iš eilės, darbuotojas įgyja teisę laikinai, iki trijų mėnesių, atsisakyti dirbti, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas. Toks rašytinio įspėjimo įteikimas laikytinas darbo sutarties sustabdymu.

Kai darbo sutartis yra sustabdoma, darbuotojas yra atleidžiamas nuo pareigos dirbti, o darbdavys negali reikalauti darbuotojo vykdyti jam priskirtų darbo funkcijų. Darbuotojas už laiką, kurį nedirba, darbo užmokesčio negauna, tačiau darbdavys privalo mokėti darbuotojui ne mažesnę kaip vienos LR Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kompensaciją už kiekvieną sustabdytą darbo sutarties vykdymo mėnesį, o jei darbo sutarties sustabdymas tęsiasi trumpesnį laiką – proporcingai mažiau.

Kai vėluojama išmokėti atostoginius

Atostoginiai, kaip ir darbo užmokestis, turi būti mokami Darbo kodekso nustatytais terminais ir tvarka.

Jei darbuotojas nepateikia darbdaviui atskiro prašymo mokėti atostoginius kartu su darbo užmokesčiu, tai atostoginiai turi būti išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Atostoginiai už atostogų dalį, viršijančią dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) ar dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), ar keturių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) trukmę, darbuotojui mokami atostogų metu darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais.

Delsiant atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, tačiau šia teise norintis pasinaudoti darbuotojas privalo per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų pabaigos pateikti darbdaviui prašymą.

Darbo sutarties nutraukimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio

Kai darbuotojui bent du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas.

Nutraukus darbo sutartį minėtu darbuotojo pareiškimu, darbuotojui turi būti išmokėtas visas priklausantis darbo užmokestis, atostoginiai, kitos sumos, jei tokios turi būti mokamos, o taip pat dviejų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Atsiskaitymas su atleistu darbuotoju

Darbo kodeksas numato griežtą darbdavio atsakomybę už vėlavimą atsiskaityti su atleistu darbuotoju. Visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos turi būti išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent darbdavys ir darbuotojas susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Vėluojant atsiskaityti su atleistu darbuotoju, jam priklauso netesybos – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Netesybos proporcingai mažinamos, jei atsiskaitymo vėlavimas trunka trumpesnį laikotarpį nei mėnuo.

Naujausia teisminė praktika nurodo, jog šios netesybos negali būti mažinamos argumentuojant darbdavio ekonomine padėtimi ar tuo, kad jis nepiktnaudžiauja susidariusia situacija. Jei darbdavys vėluoja atsiskaityti su atleistu darbuotoju ir vėlavimas įvyko ne dėl darbuotojo kaltės, tuomet netesybos turi būti skaičiuojamos ir mokamos.

Ginčo inicijavimas

Prašymas priteisti darbo užmokestį ar kitas priklausančias sumas per tris mėnesius nuo mokėjimo termino pabaigos turi būti pateikiamas darbo ginčų komisijai pagal darbuotojo darbo vietą arba darbdavio buveinės vietą. Tokio prašymo pateikimas ir nagrinėjimas darbuotojui nekainuoja. Darbo ginčų komisija įprastai sprendimą priima per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, o sprendimo nevykdymo atveju galima pradėti priverstinį išieškojimą pateikiant įsiteisėjusį sprendimą antstoliui.

Prieš kreipiantis į darbo ginčų komisiją darbdaviams ir darbuotojams taip pat rekomenduotina mėginti rasti bendrą sprendimą dėl atsiskaitymo sąlygų ir terminų bei tokiu būdu įgyvendinti darbo teisėje įtvirtintą bendradarbiavimo principą.

Informaciją parengė Evelina Kiznė, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos viceprezidentė, advokatė