Pereiti prie turinio

Gegužės 1-ąją reikalavome mažiau suvaržymų streikams  

Dalintis:

Šiemet gegužės pirmąją – Tarptautinę darbo dieną – paminėjome eitynėmis ir  mitingu „Už laisvę ginti savo teises ir už laisvę streikuoti!“. Renginyje dalyvavo apie 1 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos.

Profesinių sąjungų nariai reikalavo paprastesnių streiko paskelbimo procedūrų. Dabartiniai įstatymai įpareigoja darbuotojus pereiti bent tris derybų procedūras iki kol įgyjama teisė streikuoti, kas gali užtrukti iki dvejų metų.

Darbo kodeksas praktiškai draudžia bet kokį streiką, kuriuo būtų ginami darbuotojų socialiniai interesai, taip pat negalimi ir solidarumo streikai. Be efektyvios teisės streikuoti kolektyvinės derybos prilygsta elgetavimui, todėl siekdami solidaresnės ir laimingesnės Lietuvos privalome užtikrinti piliečių laisvę streikuoti taip, kaip užtikriname piliečių teisę laisvai organizuoti protestus ir susirinkimus.

Nepaisant sudėtingų streiko paskelbimo procedūrų, valdžios atstovai rodo iniciatyvą dar labiau susilpninti darbuotojų galias. Prisidengiant neva gerais norais sustiprinti darbuotojų judėjimą (su jų atstovais net nepasitarus!) Seime pateiktas Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektas siūlo užmauti papildomą apynasrį darbuotojų organizacijoms įpareigojant jas savo veiklos ir finansinę ataskaitas teikti tretiesiems asmenims. Nors Lietuvos Trišalėje taryboje tam nepritarta, neigiamą išvadą rengia ir Vyriausybė, tačiau tai nebūtinai sutrukdys įstatymo projektui toliau skintis kelią Seime.

Eitynes ir mitingą surengė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.

„Pastaruoju metu matome, kad vis sunkiau ginti darbuotojus dėl nežmoniško darbdavių pasipriešinimo, dėl spaudimo ir naudojamų įvairių represinių priemonių“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Pasak jos, profsąjungoms atrodo, kad pokyčiai teisės aktuose yra per lėti, darbuotojų teisės streikuoti – gana ribotos.

Anot I. Ruginienės, būtini labai svarbūs Darbo kodekso pokyčiai, kurie nustatytų tokias taisykles, kad darbuotojai, praėję procedūras, galėtų paprasčiau streikuoti, nes dabar – tai daugiau teorinė galimybė nei praktinė.

„Tikslas yra priminti mūsų valdantiesiems, kad jie nėra išpildę tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijų dėl teisių ginti savo teises darbuotojams – tai yra streikai“, – BNS sakė Lietuvos ryšių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Dvaržeckytė.

Iš Mažeikių atvykusi Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Sonata Samoškienė BNS sakė, kad išeidami į gatves jie nori parodyti Vyriausybei, jog teisė surengti streiką turėtų būti mažiau apribojama.

„Yra daug įmonių, kurioms sudėtinga tai padaryti (streikuoti – BNS), nors mūsų įstatymai leidžia, bet tuo pačiu visa ta procedūra sudėtinga. Problema pasensta, jei streikai tęsiasi ilgai“, – sakė profsąjungos pirmininkė.

„Už laisvę ginti savo teises ir laisvę streikuoti“, „Žmonės svarbiau už pelną“, „Protestavimas – laisvės pratestavimas“, „Žinodami, kada streikuojantiems baigsis maistas, darbdaviai galės planuoti, kiek laiko nieko nesiūlyti“, teigė demonstracijos dalyvių plakatai.

„Nėra to streiko, kas neišeitų į gerą“, „Atriškite rankas ginti savo teises“ – skandavo eitynių dalyviai.