Dalia Jakutavičė: gerovė kuriama veikiant kartu, kasdien

Tarptautinė darbo diena, t. y. gegužės 1-oji –  yra didelė šventė. Gegužės 1-oji – tai diena, kai reikia kalbėti apie profesinių sąjungų pasiekimus, apie darbuotojų judėjimo problemas globaliai ir savo šalyje, apie teisinę darbuotojų padėtį, apie pilietinės visuomenės stiprinimą ir sutartinio veikimo galią ateities kartų išlikimui.

Turbūt kyla klausimas, o kodėl ją turime švęsti? Pabandysiu paaiškinti, kodėl, ši diena tokia svarbi dirbantiesiems ir visiems sąmoningiems piliečiams.

Gėris neatsiranda savaime

Per daugiau nei šimtmečių judėjimo istoriją, dabartiniai  darbuotojai turi normuotą darbo dieną, poilsio laiką, apmokamas atostogas, socialinį ir sveikatos draudimą, atskirą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimus reglamentuojantį įstatymą, gimdymo ir vaiko auginimo  atostogas, laisvą laiką, skirtą šeiminių įsipareigojimų vykdymui, padidintą apmokėjimą už viršvalandinį, naktinį darbą, nedarbo draudimą ir pan.

Visa tai egzistuoja tik dėka gerai organizuoto, pasauliniu mastu veikiančio, profesinių sąjungų judėjimo ir jo įtakos politikų sprendimams.

Jaunesni darbuotojai gali pakraipyti pečiais ir sakyti, kad dabartinės garantijos jau tapo mūsų įprasta kasdienybe. Ir jie neklysta. Tačiau vos nustoję rūpintis darbuotojų gerove greitai suprastume, kad visa tai labai trapus ir neamžinas dalykas.

Gerovė neatsiranda savaime ir iš inercijos – ją turime kartu ir solidariai kurti kasdien, sąmoningai prisidėdami prie tvaresnės visuomenės.

Kai suvedžioja klaidingi pažadai

Dabartinė jaunoji karta taip pat susiduria su iššūkiais. Liberalios politinės  jėgos ir darbdaviai vis bando įteikti jaunimui, kad reikia dirbti savarankiškai, būti nepriklausomiems. „Būsite verslininkai kaip mes, mokėsite valstybei mažiau mokesčių, daugiau sutaupysite, dirbsite kada norėsite ir kiek norėsite, jokios atsakomybės, jokio režimo ir pan.“, – gundo ir žada jie.

Tai skamba viliojančiai, tačiau verslininkais tampa mažuma – didžioji dalis savarankiškai dirbančių žmonių jaučia didelį nesaugumą, kai suserga, susilaukia vaikų ar tampa bedarbiais. Darbdaviams ir politikams tai paranku – sutaupo daug biudžeto pinigų. Tuo metu darbuotojai suvedžiojami gražios svajonės apie savarankiškumą. 

Šioje vietoje reikia prisiminti pagrindinį dėsnį: nėra įmokų –  nebus ir išmokų. Laikas parodė, kad minėtos užimtumo formos neturi pakankamų socialinių ir teisinių apsaugų žmogui. Tai aiškiai pasimatė COVID- 19 pandemijos metu, kai buvo įvestas karantinas. Darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, turėjo didesnes garantijas nei dirbantys pagal individualios veiklos formas.

Kova tarp žmogiškųjų vertybių ir pelno

Lietuvoje vyksta įnirtinga kova tarp liberaliųjų ir socialdemokratinių principų, arba kitaip sakant nuolat kovoja du skirtingi požiūriai: arba svarbiau pelnas, arba – žmogus. Profesinės sąjungos atstovauja požiūriui, kad visuotinai sukurtas gėris turi būti prieinamas visiems, juo solidariai turi būti dalijamasi, kitaip sakant, mums pirmoje vietoje yra žmogus ir jo gerovė.

Kitoje (pelno) pusėje kaunasi politikai, lobistai ir verslo struktūros, kurios įnirtingai įrodinėja visuomenei, kad viešosios paslaugos (mokyklų, darželių, elektros ir šilumos, vandens tiekimo, visiems prieinamo gydymo) – tai atgyvenęs dalykas, ir kad šios sritys turi atitekti privačiam verslui, kuris esą teiktų tas pačias, tik kokybiškesnes paslaugas.

Tačiau laikas, krizės ir galiausiai faktai bei tyrimai parodė, kad toks siauras ir trumparegiškas požiūris tautai ir valstybės gerovei yra kenksmingas, o  privataus sektoriaus paslaugos tampa neįperkamos iš uždirbamos algos. Tokia politika veda prie didesnio nepasitikėjimo valstybe ir nusivylimo, o tai silpnina bendruomeniškumo jausmą. Silpna bendruomenė reiškia mažesnę įtaką valdžiai, ir tai labai paranku, nes galima lengviau tvarkytis pagal lobistų pageidavimus. Aktyvią pilietinę visuomenę sukurti labai sunku, kai prie to neprisideda nei valdžia, nei nusivylę gyventojai.

Ginti viešąjį gėrį

Mūsų, viso pasaulio profesinių sąjungų, uždavinys ginti viešąjį gėrį ir vis priminti, kad valdžia tarnauja žmogui, o ne žmogus valdžiai.

Deja, kartas nuo karto Lietuvoje atsiranda pavienių siūlymų Gegužės 1-osios šventę panaikinti – neva tai tarybinis palikimas. Bet, mano giliu įsitikinimu, to siekia tik politikai norintys pakenkti valstybei ir pasauliniams judėjimui, kuris jau skaičiuoja savo veiklos šimtmečius. Jis toli gražu nebuvo tarybinių laikų kūrinys, o gimė dar gerokai iki to: profesinių sąjungų judėjimo užuomazgos aptinkamos jau 18-ame amžiuje.

Išliksime tik tuomet, jei veiksime ir kursime visi kartu.

Linkiu mums nepamesti kelio dėl liberalių politikų peršamo takelio.

Nuoširdžiai sveikinu visus su pasauline darbo žmonių švente !

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė