Kovo 18 d. Briuselyje įvykusiame Europos Sąjungos (ES) socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime darbuotojų lūkesčius perdavė Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) atstovai. Susitikime dalyvavo ir kolegės iš Lietuvos, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkės pavaduotoja, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė bei profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė, EESRK narė Kristina Krupavičienė.
Mario Draghi pranešime apie konkurencingumą teigiama, kad Europa, norėdama pasiekti savo tikslus, iki 2030 m. kasmet turi didinti investicijas 5 procentiniais punktais.
Tačiau profesinių sąjungų atstovai susitikime atkreipė dėmesį, jog investicijos išlieka mažesnės nei paskutiniais metais prieš pandemiją, be to, jos mažėja sektoriuose, kurie yra labai svarbūs produktyvumo didinimui.
Tai dar labiau sustiprina JAV tarifų sukelto poveikio ES ekonomikai ir prisideda prie deindustrializacijos, kuri kas mėnesį kainuoja 27 000 darbo vietų gamybos sektoriuje ir dėl kurios 14 valstybių narių išaugo nedarbas.
Todėl ETUC ragina:
- Priimti ES Kokybiškų darbo vietų įstatymą, kuris kovotų su nesaugiu užimtumu, užtikrintų sąžiningas sąlygas ir teisingą perėjimą bei gintų darbuotojų teises;
- „Pagaminta Europoje“ principas turi būti derinamas su kokybiškomis darbo vietomis;
- Didinti viešąsias investicijas, įskaitant euroobligacijų išleidimą;
- Numatyti krizių valdymo priemones, skirtas apsaugoti darbo vietas ir gamybą strateginiuose sektoriuose, kuriems gresia pavojus;
- Skatinti vidaus paklausą per kolektyvines sutartis ir didesnius atlyginimus darbuotojams.
- Numatyti energijos prieinamumo priemones, įskaitant pelno maržų įšaldymą ir elektros energijos kainų atsiejimą nuo dujų kainų nustatymo.
„Didžiausia Europos konkurencingumo problema yra ne didesnė užimtumo apsauga, o lėtinis investicijų trūkumas, socialinių teisių silpninimas nėra sprendimas“, – susitikime sakė ETUC generalinė sekretorė Esther Lynch.
Anot jos, konkurencingos Europos nebus galima sukurti mažinant darbo užmokestį ar silpninant darbuotojų teises. Ji bus sukurta investuojant į mūsų ekonomiką, atsižvelgiant į socialines sąlygas ir suteikiant darbuotojams perkamąją galią, kad būtų padidinta vidaus paklausa ir paremta ekonomika.
„Susitikime profesinėms sąjungoms buvo svarbu perduoti žinutę, kad Europa turėtų rinktis atsakingą kelią – investuoti į žmones, jų kokybiškas darbo vietas ir užtikrinti, kad pokyčių metu sprendimai būtų priimami kartu su jų atstovais – profesinėmis sąjungomis bei derybų būdu. Svarbų vaidmenį šiame etape vaidina kolektyvinių sutarčių mechanizmas – siekiame, kad jis taptų svarbiu kriterijumi ir viešųjų pirkimų taisyklėse“, – dalinasi Lietuvos atstovė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.
Trišalis socialinis aukščiausiojo lygio susitikimas – tai svarbus ES formatas, suburiantis pagrindinius socialinius partnerius ir politinius lyderius aptarti ekonominės, socialinės bei užimtumo politikos kryptis. Jame dalyvauja Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos, taip pat darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovai.
Šis susitikimas vyksta prieš svarbius Europos Vadovų Tarybos posėdžius ir suteikia platformą socialiniam dialogui, leidžiančią profesinėms sąjungoms ir verslo atstovams tiesiogiai išsakyti savo pozicijas dėl ES prioritetų – nuo darbo rinkos ir socialinės apsaugos iki konkurencingumo ir žaliosios transformacijos.
