Sausio 27 d. vykusiame nuotoliniame susitikime Lietuvos Nacionalinio koordinacinio centro (NKC) pirmininkas Andrius Bambalas pristatė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gaires daugiašalėms įmonėms bei aptarė esminius atsakingo verslo principus.
Susitikimo metu akcentuota, kad šios gairės yra vienintelis tarptautinis atsakingo verslo standartas, turintis veikiantį įgyvendinimo ir priežiūros mechanizmą – nacionalinius koordinacinius centrus. Tiesa, lūkesčiai verslo atsakomybei taip pat numatomi ir tokiose tarptautinėse priemonėse kaip Jungtinių Tautų Pasaulinis susitarimas, Tarptautinės darbo organizacijos Trišalėje Deklaracijoje.
Auganti atsakingo verslo svarba
Pasak A. Bambalo, atsakingas verslas tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe dėl griežtėjančio reguliavimo: įmonės, kurios nesilaiko šių standartų, rizikuoja prarasti investuotojų pasitikėjimą, prieigą prie finansavimo ar vietą globaliose tiekimo grandinėse.
Pranešėjas pabrėžė, kad 2023 m. atnaujintos EBPO gairės apima platų verslo atsakomybės spektrą: nuo žmogaus teisių ir darbo santykių iki aplinkosaugos, kovos su korupcija bei skaitmeninių technologijų rizikų valdymo.
Gairės taikomos visoms įmonėms, veikiančioms tarptautinėse vertės grandinėse, o jų laikymasis padeda verslui išvengti teisinių, finansinių bei reputacinių rizikų.
Be to, tiekimo grandinės tvarumo standartų laikymasis teikia tiesioginę naudą visuomenei užtikrindamas, kad verslo plėtra nevyktų aplinkos, darbuotojų teisių ar etikos sąskaita: šis procesas veikia kaip apsauginis skydas, padedantis užkirsti kelią vaikų bei priverstiniam darbui globaliose tiekimo grandinėse, mažinantis ekologinę taršą vietos bendruomenėse bei saugantis piliečių privatumą skaitmeninėje erdvėje.
Kartu su Nacionalinio koordinacinio centro (NKC) mechanizmu ši sistema suteikia piliečiams, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms realų įrankį be didelių išlaidų kelti viešumon įmonių pažeidimus, taip skatinant sąžiningą konkurenciją, skaidrų mokesčių mokėjimą ir socialiai atsakingą kultūrą, kurioje verslas tarnauja ne tik pelnui, bet ir bendram visuomenės gėriui.
Nacionalinio koordinacinio centro vaidmuo
Lietuvos NKC, veikiantis prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, atlieka dvi pagrindines funkcijas:
- viešinimo – didina EBPO gairių žinomumą tarp įmonių, darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų.
- ginčų sprendimo – veikia kaip ne teisminis mechanizmas, nagrinėjantis pranešimus dėl galimų gairių pažeidimų.
NKC suteikia neutralią platformą dialogui ir mediacijai, padedant šalims pasiekti susitarimą dėl iškilusių problemų.
NKC misija – padėti pusėms susikalbėti. Įmonei sulaukus skundo dėl galimo gairių pažeidimo (pavyzdžiui, dėl tiekimo grandinėje naudojamo vaikų darbo ar aplinkos taršos), svarbiausia yra bendradarbiavimas ir skaidri komunikacija. Tai leidžia ne tik ištaisyti klaidas, bet ir sustiprinti tvarios įmonės įvaizdį globalioje rinkoje, kurioje etikos standartai tampa svarbesni už formalius teisinius reikalavimus.
Pasak A. Bambalo, nors Lietuvoje šiuo metu yra nagrinėjamas tik vienas ginčas dėl gairių pažeidimo, visgi pastebima, jog profesinės sąjungos bei nevyriausybinės organizacijos yra gana aktyvios įgyvendinant įmonių tvarumo gaires. Ypatingai pabrėžta profesinių sąjungų rolė, siekiant įvertinti įmonių procesus iš vidaus, taip pat tiekimo grandinėse, ypatingai darbo santykių srityje.
Tiesa, Nors NKC sprendimai nėra teisiškai privalomi kaip teismo nuosprendžiai, jų nevykdymas gresia rimta reputacine žala. Išvados skelbiamos viešoje EBPO duomenų bazėje, o tai tampa kritiniu signalu bankams, investuotojams bei tarptautiniams partneriams.
Darbuotojų ir profesinių sąjungų vaidmuo
Diskusijoje dalyvavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė atkreipė dėmesį į praktinius gairių įgyvendinimo aspektus.
Jos teigimu, vertėtų kur kas aktyviau komunikuoti tiek apie pačias gaires, tiek apie NKC veiklą, kad tiek darbdaviai, tiek darbuotojai ir jų atstovai žinotų savo teises bei gynybos būdus.
D. Jakutavičė pabrėžė poreikį su šiomis gairėmis glaudžiau sieti valstybės valdomų įmonių veiklą, kad jos taptų atsakingo verslo pavyzdžiu. Taip pat akcentuotas siekis skatinti darbuotojų atstovų įsitraukimą į įmonių valdymo struktūras, pavyzdžiui, valdybas.
Anot LPSK vadovės, tikrasis tvarumas neįmanomas be socialinio dialogo ir tiesioginio darbuotojų dalyvavimo priimant strateginius sprendimus.
Daugiau informacijos apie Lietuvos NKC veiklą ir EBPO gaires galima rasti oficialioje svetainėje nkc.lrv.lt.
