Gruodžio 8 d. nuotoliniu būdu surengtas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo atstovai iš 24 šakinių organizacijų – LPSK narių. Posėdyje pristatyti svarbiausi 2025-ųjų metų veiklos rezultatai, aptarti artėjančio LPSK ataskaitinio–rinkiminio suvažiavimo klausimai, naujos organizacijos darbo kryptys bei sprendimai, susiję su finansais ir vidaus tvarka.
Darbuotojams palankesnių sprendimų paieškos sudėtingoje aplinkoje
Posėdis prasidėjo jautriu momentu – Tarybos nariai tylos minute pagerbė šiemet Anapilin iškeliavusios Janinos Matuizienės atminimą. Ilgametė LPSK generalinė sekretorė ir kultūros darbuotojų lyderė savo veikla paliko ypatingai ryškų pėdsaką profesinių sąjungų judėjime, o jos nuoseklus darbas ir pasiaukojimas narių interesams įvardyti kaip itin vertingas palikimas.
Tarybos nariai išklausė LPSK laikinosios pirmininkės Dalios Jakutavičės pristatytą 2025 m. veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgtas platus profesinių sąjungų darbotvarkės spektras: nuo nacionalinių derybų iki tarptautinių iniciatyvų.
Šie metai buvo itin nelengvi siekiant tvirtai atstovėti viešojo sektoriaus darbuotojų interesus – tiek derybose dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS), tiek reaguojant į valstybės biudžeto projektą, kai paaiškėjo, kad kai kurioms darbuotojų grupėms skirta mažiau asignavimų nei tikėtasi.
„Valstybės pastangos stiprinti gynybą ir visuomenės atsparumą negali vykti mažinant socialinį saugumą. Todėl LPSK nuosekliai priminė ir siekė, kad darbuotojų teisės ir pakankamas viešųjų paslaugų finansavimas yra nacionalinio saugumo dalis“, – pažymima dokumente.
Pabrėžta, kad po nelengvų derybų pavyko susiderėti dėl atnaujintos NKS 2026-2028 metams, o joje sulygtos papildomos garantijos bus taikomos apie 70 tūkst. profesinių sąjungų narių. Tačiau svarbu, kad užribyje neliktų privataus sektoriaus darbuotojai: vienas iš uždavinių – siekti, kad dėl adekvataus darbo užmokesčio ir papildomų garantijų galima būtų susitarti šakos ar sektoriaus lygmeniu.
Kai kuriuose sektoriuose buvo pratęstos galiojančios šakos sutartys, ar inicijuoti nauji derybiniai procesai. Tai rodo, kad LPSK šakinės organizacijos nuosekliai siekia, jog kolektyvinėmis papildomomis garantijomis galėtų naudotis daugiau darbuotojų, o socialinis dialogas sektorių lygmeniu išliktų gyvybingas ir produktyvus.
LPSK aktyviai dirbo Trišalėje taryboje, derėjosi dėl minimalios mėnesinės algos, prisidėjo prie mokesčių reformos svarstymų, atstovavo darbuotojams inicijuojant Darbo kodekso pakeitimus, ieškant subalansuotų sprendimų dėl ES direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinius teisės aktus, tarp jų – platformų darbuotojų ir skaidraus atlyginimo direktyvų.
Ataskaitoje pažymima, kad LPSK profesinių sąjungų įsitraukimas daugeliu atvejų padėjo sušvelninti arba pakoreguoti darbuotojams nepalankius pasiūlymus įtraukiant palankesnes nuostatas, siūlant socialiai teisingesnius sprendimus.
Ateinančių metų siekiai
Svarbiausias 2026 metų akcentas – VIII LPSK ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas. D. Jakutavičė informavo Tarybos narius, kad dalis uždavinių jau įgyvendinta – parengti svarbūs dokumentai, tokie kaip nario mokesčio tvarka ir LPSK veiklos krypčių projektas. Džiugu, kad prie pasiruošimo darbų aktyviai prisideda ir šakinių organizacijų atstovai.
Tarybos posėdyje patvirtinta, jog Suvažiavimas vyks 2026 m. gegužės 8 d. Vilniuje.
Delegatų kvota išlieka tokia pati kaip ir ankstesniais metais – vienas delegatas nuo 500 narių. Tarybos nariai pritarė ir Suvažiavimo darbotvarkės projektui.
Taryba patvirtino organizacijos Veiklos krypčių projektą 2026-2030 m., kurį parengė speciali darbo grupė, o jį pristatė Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas.
Anot jo, ši strategija yra pakankamai ambicinga, tačiau pagrįsta realiais tiksliais ir siekia sustiprinti LPSK, kaip pagrindinės darbuotojams atstovaujančios organizacijos, pozicijas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.
Dokumente numatytos penkios ilgalaikės kryptys: efektyvus darbuotojų atstovavimas ir socialinis dialogas, švietimas ir naujų narių įtraukimas, įvaizdis ir komunikacija, stipri ir tvari LPSK struktūra, tarptautinis bendradarbiavimas.
Krypčių projektas bus galutinai tvirtinamas Suvažiavime ir taps pagrindu sudarant LPSK priemonių planą, kuris bus rengiamas vėliau, įtraukiant šakines organizacijas ir temines darbo grupes.
Nauji finansiniai sprendimai siekiant veiklos stabilumo
LPSK laikinoji vadovė D. Jakutavičė posėdyje pristatė darbo grupės parengtą Nario mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos projektą, kuriame siūloma įtvirtinti automatinę indeksavimo sistemą, susiejant LPSK nario mokestį su minimalios mėnesinės algos (MMA) pokyčiu.
Ji akcentavo, jog nario mokestis nebuvo didintas nuo 2015 metų, tuo metu atlyginimai augo. LPSK nario mokestis šiuo metu sudaro 0.0077% nuo MMA, ir jis yra per mažas veiklos stabilumui užtikrinti. Jei norima turėti veiksnią ir nariams dirbančią organizaciją, didinti nario mokestį būtina.
Pasak D. Jakutavičės, naujoji tvarka įtvirtina aiškesnį, skaidresnį modelį, leidžiantį tvariau, nuosekliau planuoti organizacijos finansus ir išlaikyti narių solidarumo principą.
Naro mokesčio klausimas jautrus, tad sukėlė nemažai diskusijų, tačiau galiausiai Taryba patvirtino naują nario mokesčio dydį (0,16 Eur nuo nario) ir mokėjimo tvarką.
Be to, pritarta ir narystės apribojimo principui, kai LPSK narės įsiskolinimas viršija dviejų mėnesių nario mokesčio dydį.
Tikimasi, kad tvaresni finansiniai sprendimai leis stiprinti organizacinę LPSK struktūrą, plėtoti veiklos kryptis, šakinių organizacijų bendradarbiavimą, stiprinti solidarumą.
Taryba taip pat patvirtino Henryk Jadello (Radijo elektronikos pramonės darbuotojų profesinė sąjunga) kandidatūrą į pagrindinius LPSK kontrolės komisijos narius.
