Rugsėjo 22 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) Valdybos posėdis. Jame buvo aptarti svarbūs klausimai, susiję su Nacionaline kolektyvine sutartimi (NKS), socialinės paramos įstatymu, ES direktyvos perkėlimu, pasiruošimu VIII-ajam LPSK suvažiavimui, kt.
Pateikta informacija apie atnaujintą Nacionalinę kolektyvinę sutartį
LPSK vadovė Dalia Jakutavičė informavo, kad derybos dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) atnaujinimo baigtos, ir planuojama, kad šios sutarties pasirašymas įvyks artimiausiu metu. Po pasirašymo NKS galios trejus metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Akcentuotina, jog pavyko išsaugoti visas ankstesnėje sutartyje numatytas garantijas biudžetinių įstaigų ir organizacijų bei įmonių, kurių akcininkės yra valstybė ar savivaldybės, profesinių sąjungų nariams.
Nauja tai, kad šioje sutartyje numatytas mechanizmas NKS įgyvendinimo priežiūrai, įsteigiant dvišalę tarybą iš vienodo Sutarties šalių atstovų skaičiaus, kuri susitiktų ne mažiau kaip du kartus per metus, be to, ketinama grįžti prie ankstesnės praktikos – trišalių ar dvišalių tarybų steigimo regionuose socialinio dialogo stiprinimui, o šakos bei teritoriniame lygmenyse rekomenduojama steigti analogiškas tarybas, stiprinant socialinį dialogą ir bendradarbiavimą.
Tuo metu profesinių sąjungų nariams numatytos papildomos garantijos dėl atostogų, sveikatos patikrų tvarkos pakeitimų, veiklos vertinimo procedūrų, dalyvavimo darbo ginčuose ir apsaugos atleidimo atvejais.
Taip pat aiškiai įtvirtinta, kad Sutarties nuostatos netaikomos neprofesinių sąjungų nariams, išskyrus atvejus, numatytus Darbo kodekse.
Pritarta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pokyčiams
Jakutavičė pažymėjo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektą, kuriam palaikymą išreiškė ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas.
Projekte numatyti pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti didesnį socialinės paramos prieinamumą dirbantiems žmonėms, šeimoms su vaikais bei asmenims su negalia.
Pagrindiniai akcentai: atsisakoma reikalavimo dirbti ne mažiau kaip du trečdalius etato, todėl paramą galės gauti ir dalį darbo laiko dirbantys asmenys; jau dirbantiems nebereikės registruotis Užimtumo tarnyboje, o socialinė pašalpa bus mokama dar 6 mėnesius po įsidarbinimo; kompensacinio pobūdžio išmokos (dienpinigiai, maistpinigiai, butpinigiai) nebebus įtraukiamos į paramos apskaičiavimą; atsisakoma privalomo dalyvavimo visuomenei naudingoje veikloje, daugiau dėmesio skiriant užimtumo didinimo ir individualizuotos pagalbos programoms.
Valdyba pritarė šiems siūlymams ir nutarė kreiptis į SADM išreiškiant palaikymą įstatymo pakeitimo projektui.
Kalbėta dėl teisės aktų pokyčių, ES direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę
Posėdyje aptarti planuojami Darbo kodekso straipsnių pakeitimai dėl suminės darbo laiko apskaitos, kolektyvinės sutarties taikymo išplėtimo, teisinės streikuotojų padėties ir garantijų, pokyčiai dėl ES skaidraus darbo užmokesčio direktyvos nuostatų perkėlimo į Darbo kodeksą, siekiant mažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp darbuotojų už tos pačios vertės darbą.
Taip pat Valdybos nariai diskutavo dėl ES direktyvos dėl darbo platformoje sąlygų gerinimo perkėlimo į nacionalinę teisę. SADM parengė ir Trišalei tarybai pateikė svarstyti atitinkamus teisės aktų projektus.
Po diskusijų dauguma Valdybos narių pritarė siūlymui, kad skaitmeninių platformų darbuotojų darbo santykių reguliavimas turėtų būti integruotas ne į Darbo kodeksą, bet reikėtų atskiro įstatymo, skirto skaitmeninėms darbo platformoms. Tai yra būtina siekiant užtikrinti socialinį saugumą, teisinį aiškumą ir darbuotojų teises sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje.
Šiuo metu platformų darbuotojai neretai susiduria su neapibrėžtomis darbo santykių formomis, kurios riboja jų galimybes gauti socialines garantijas. Teisinis neapibrėžtumas kelia riziką tiek jiems patiems, tiek įmonėms. Specializuotas įstatymas leistų aiškiai atskirti, kokie santykiai laikytini darbo santykiais, kokias garantijas darbuotojai gautų ir kokią atsakomybę prisiimtų platformos.
Toks reguliavimas taip pat sudarytų sąlygas greičiau ir efektyviau reaguoti į technologinius bei organizacinius pokyčius platformų sektoriuje. Be to, taip būtų pasiektas balansas tarp darbuotojų apsaugos ir sektoriaus plėtros, stiprinant pasitikėjimą skaitmeninėmis darbo platformomis ir jų tvarų vystymąsi.
Nuspręsta dėl VIII LPSK Suvažiavimo datos
Valdyba posėdyje priėmė sprendimus dėl VIII ataskaitinio rinkiminio LPSK suvažiavimo. Jis vyks 2026 m. gegužės 8 d. Kad pasiruošimas Suvažiavimui vyktų kuo sklandžiau, nuspręsta suburti jo organizavimo grupę, įstatų projekto, veiklos gairių rengimo darbo grupes.
Nuspręsta, kad iki Suvažiavimo vyks du LPSK Tarybos posėdžiai: gruodžio 8 d. ir 2026 m. kovo 26 d. Jų metu bus priimti reikalingi sprendimai Suvažiavimui ir organizacijos veiklai.
Iki šių metų pabaigos suplanuoti dar 3 Valdybos posėdžiai: spalio 27 d., lapkričio 17 d. ir gruodžio 15 d.
Taip pat Valdybos nariai pritarė LPSK projektų vadovės Birutės Daškevičienės kandidatūrai į pakaitinius atstovus Europos gyvenimo ir darbo gerinimo fondo „Eurofound“ valdančiojoje taryboje. Tai trišaliu principu veikiantis darinys, kurią sudaro po 2 darbdavių, profesinių sąjungų bei vyriausybės atstovus nuo kiekvienos šalies, Europos Komisijos atstovai ir vienas nepriklausomas ekspertas, kurį skiria Europos Parlamentas.
Valdančiosios tarybos nariai renkami trims metams. Dabartinė kadencija yra iki 2026 m. pabaigos.
