Vertindama šiandien paskirtosios premjerės Ingos Ruginienės paskelbtą Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir žvelgdama iš profesinių sąjungų perspektyvos, matau nemažai teigiamų nuostatų, kurios atliepia mūsų ilgalaikius siekius.
Džiugina socialinio dialogo stiprinimo tikslas, pabrėžiama susitarimų kultūros, kolektyvinių sutarčių reikšmė.
Išties svarbus aiškus įsipareigojimas užtikrinti viešojo ir privataus sektoriaus atlyginimų augimą, spartesnį pensijų indeksavimą, juntamas akcentas į viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tai žingsniai, kurie stiprintų socialinį teisingumą ir suteiktų daugiau socialinio saugumo žmonėms.
Programoje numatyti Darbo kodekso pakeitimai, didesnė pažeidžiamų grupių įtrauktis į darbo rinką bei socialinės paramos didinimas yra itin svarbūs kuriant orias darbo sąlygas. Vertintinas ir įsipareigojimas didinti viešųjų paslaugų darbuotojų atlyginimus. Jei paminėti uždaviniai bus įgyvendinami tikslingai, jie padės užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę.
Vis dėlto, turiu ir pastebėjimų. Lyginant su ankstesne, XIX Vyriausybės naujojoje programoje neliko dalies svarbių nuostatų, liečiančių pareigūnų garantijas. Pavyzdžiui, nebeliko aiškaus įsipareigojimo įtvirtinti teisines ir finansines sąlygas, kad pradedančio tarnybą statutinio pareigūno darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei paskutinių kalendorinių metų vidutinis šalies darbo užmokestis.
Pasigendu aiškumo programoje dėl įsipareigojimų sveikatos priežiūros sektoriui. Pavyzdžiui, žadamas vienodas paslaugų prieinamumas regionuose, eilių trumpinimas ir nuotolinės konsultacijos, bet kyla klausimų, kokiais būdais tai bus daroma.
Įsipareigojimas tolygiai didinti medikų atlyginimus labai svarbus ir atsakingas, tačiau nepažymėta, ar tai bus derinama su kolektyvinių derybų procesu, įtraukiant socialinius partnerius.
Ne paslaptis, kad šiuo metu sveikatos priežiūros sektoriuje labiausiai stinga žmogiškųjų išteklių politikos – jei nėra specialistų, aptakūs ir nepamatuoti tikslai bei sprendimai situacijos sveikatos priežiūros sektoriuje ilgalaikėje perspektyvoje nepagerins.
Taip pat neliko įsipareigojimo NPD (neapmokestinimo pajamų dydį) artinti prie MMA (Minimalaus mėnesinio atlyginimo).
Kyla klausimų ir dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo programoje numatytiems tikslams įgyvendinti, kai kurių programoje naudojamų formuluočių.
Apskritai, ši Vyriausybės programa atveria nemažai galimybių stiprinti socialinį teisingumą ir darbuotojų gerovę. Tačiau tik realūs darbai, nuoseklus dialogas su profesinėmis sąjungomis, gyventojų grupėmis, visuomeninėmis ir pilietinėmis organizacijomis, pagarbus kalbėjimasis su socialiniais partneriais leis užtikrinti, kad užsibrėžti tikslai virstų apčiuopiama nauda gyventojams, o ne liktų tik gražiomis deklaracijomis.
Programos ir teisės aktai turėtų padėti kurti teisingesnę, saugesnę ir stipresnę Lietuvą, kurioje darbuotojai bei visi piliečiai jaustųsi vertinami.
Linkiu nuoseklaus ir prasmingo darbo su nauja Vyriausybe mums visiems, susitelkimo.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė
