Medikų streikai JK, Prancūzijoje, Italijoje
Jungtinėje Karalystėje (JK) sveikatos apsaugos sistemos (NHS) darbuotojai rengiasi streikams po to, kai daugelis BMA, GMB, Unite, RCN profesinių sąjungų narių atmetė vyriausybės siūlymą dėl atlyginimų. Prie kolegų žada jungtis Unison profesinės sąjungos nariai. Rezidentai gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos apsaugos darbuotojai pabrėžia, kad siūlomas padidinimas nekompensuoja daugelį metų vykusios realios atlyginimų „erozijos” ir nepadeda spręsti lėtinio darbuotojų trūkumo, sistemos tvarumo bei darbuotojų gerovės klausimų.
Jei vyriausybė neatsižvelgs į profesinių sąjungų siūlymus, bręsta koordinuotas streikas, kuris gali tapti vienu didžiausių medicinos sektoriaus darbuotojų streikų šalies istorijoje.
Tuo metu Prancūzijoje jau trečią savaitę streikuoja Capbreton sportininkų reabilitacijos centro darbuotojai, reikalaudami geresnių sąlygų ir atlygio. Profesinės sąjungos kaltina vadovybę ignoruojant darbuotojų pastangas, siekiant bent tokių sąlygų, kurias užtikrina kiti sektoriaus darbdaviai. Šis konfliktas vyksta platesniame kontekste: CGT rengia masinę protesto akciją Paryžiuje spalio 9 d. prieš sveikatos sektoriaus finansavimo mažinimą 5 mlrd. eurų. Profesinės sąjungos įspėja – tokios priemonės kelia grėsmę darbuotojų gerovei visoje šalyje.
O Italijoje medikus vienijančios profesinės sąjungos liepos 21 d. surengė protestą Romoje, kuriame ragino Sveikatos apsaugos ministeriją susieti viešąjį finansavimą privačioms įstaigoms su darbo užmokesčio padidinimu ir sutarčių atnaujinimu.
Profesinės sąjungos taip pat ragina vyriausybę ir regionines valdžios institucijas nedelsti ir imtis veiksmų, kad būtų inicijuotos derybos su darbdavių organizacijomis dėl slaugos namų ir privačių ligoninių sutarčių atnaujinimo, kurios buvo nekeistos metų metus.
Plačiau čia:
Lenkijoje – bendras profesinių sąjungų ir darbdavių spaudimas dėl atlyginimų
Liepos 15 d. vykusioje Lenkijos Socialinio dialogo tarybos (RDS) plenarinėje sesijoje vyriausybės pasiūlymas nuo 2026 m. minimalų darbo užmokestį didinti tik 3 % – nuo 4 665 PLN iki 4 806 PLN bruto (apie 1 108 €) – sulaukė griežtos kritikos. Profesinės sąjungos NSZZ „Solidarność“, OPZZ ir Profesinių sąjungų forumas pasiūlė didesnį – 7,48 % – padidinimą iki 5 015 PLN (apie 1 156 €), pabrėždamos, kad mažesnis augimas neužtikrins perkamosios galios išlaikymo. Darbdaviai, nors ir siūlo nuosaikesnį padidinimą iki 4 715 PLN (1 088 €), taip pat kritikavo vyriausybės siūlymą kaip nepakankamą.
Be to, buvo žengtas kitas istorinis žingsnis profesinės sąjungos ir darbdaviai pasirašė bendrą rezoliuciją dėl viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo. Abi pusės atmetė 3 % siūlymą ir pareikalavo didesnio augimo – profesinės sąjungos nori bent 12 % didinimo, o darbdaviai – ne mažiau kaip 5 %. Rezoliucija pabrėžia, kad orus atlygis yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti stabilias ir kokybiškas viešąsias paslaugas. Joje taip pat kritikuojamas vyriausybės nenoras konstruktyviai dalyvauti trišaliame dialoge.
Rugsėjo 27 d. planuojamas nacionalinis protestas, kuriuo bus reikalaujama tikro dialogo ir teisingos darbo užmokesčio politikos.
Plačiau čia.
Vokietija palaipsniui didins minimalų atlyginimą iki 14,60 €/val.
Vokietijos Minimaliojo atlyginimo komisija nusprendė, kad šalies minimalus valandinis atlygis bus didinamas dviem etapais – iki 13,90 € 2026 m. sausį ir iki 14,60 € 2027 m. sausį.
Nors darbo ministras sprendimą vertina teigiamai, profesinės sąjungos kritikuoja, kad suma vis dar nesiekia jų reikalaujamų 15 €, reikalingų apsaugoti dirbančiųjų perkamąją galią, o darbdaviai įspėja apie papildomą naštą smulkiam ir vidutiniam verslui.
Visiškai įgyvendinus planą, minimali mėnesinė alga (MMA) sieks beveik 2 500 €, o Vokietija išliks tarp ES šalių su aukščiausiu MMA.
Plačiau čia.
EK pradėjo antrąjį konsultacijų etapą dėl teisės atsijungti nuo darbo ir nuotolinio darbo reglamentavimo
Liepos 28 d. Europos Komisija (EK) pradėjo antrąjį konsultacijų etapą su socialiniais partneriais dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių teisę atsijungti nuo darbo ir nuotolinį darbą. Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacija (EPSU) ragina imtis veiksmų, nes milijonai darbuotojų vis dar neapsaugoti nuo nuolatinio prieinamumo, dirbtinio intelekto kontrolės ir kenksmingų nuotolinio darbo sąlygų. Europos Sąjungos (ES) lygmeniu priimtas teisės aktas galėtų nustatyti bendras taisykles dėl darbo laiko ribojimo, saugių darbo sąlygų užtikrinimo, įrangos išlaidų kompensavimo bei skaitmeninės stebėsenos ribojimų.
Plačiau čia.
Portugalijos viešojo sektoriaus darbuotojai protestavo dėl atlyginimų ir paslaugų kokybės
Liepos 17 d. Portugalijoje įvyko nacionalinis protestas, kuriame viešojo administravimo darbuotojai reikalavo geresnio darbo užmokesčio, stabilesnio įdarbinimo ir didesnių investicijų į viešąsias paslaugas. Profesinės sąjungos kaltina vyriausybę taikant taupymo priemones, kurios menkina darbuotojų teisių apsaugą ir kokybiškų paslaugų prieinamumą. Įspėjama, kad, jei reikalavimai nebus išgirsti, protestai tęsis.
Plačiau čia.
Kipras įteisina nuotolinį ir lankstų darbą viešajame sektoriuje
Birželio 25 d. Kipro ministrų kabinetas patvirtino įstatymo projektą, reglamentuojantį mišrų nuotolinį darbą ir lankstesnį darbo laiką valstybės tarnautojams. Kai įstatymą patvirtins Atstovų Rūmai, bus išleistas detalus vadovas, skirtas institucijoms ir darbuotojams. Nuotolinis darbas bus leidžiamas tik tiems pareigūnams, kurių funkcijas įmanoma atlikti nuotoliniu būdu, turint reikiamas technologines priemones.
Tuo pat metu patvirtintos ir Darbo laiko taisyklės: jos suteikia galimybę lankstesnei darbo dienos pradžiai ir leidžia tėvams, turintiems vaikų iki 15 metų, globėjams bei darbuotojams su negalia ar sveikatos sutrikimais, trumpinti darbo dieną iki 2 valandų. Šie pakeitimai siekia gerinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą bei atliepti pažeidžiamų grupių poreikius.
Plačiau čia.
Tikroji kavos kaina ir priverstinis darbas
Pastarųjų 20 metų tyrimai rodo, kad pasaulinėje kavos tiekimo grandinėje plačiai paplitęs vaikų darbas, priverstinis darbas ir atlyginimų tvarkos pažeidimai. Ataskaitose minimi tokie prekių ženklai kaip Starbucks, Nestlé (Nespresso), McDonald’s, Lavazza, JDE, Dunkin’ Donuts ir Illycaffè, dėl kavos tiekimo iš ūkių, kuriuose vaikai dirba nuo penkerių metų, o suaugusieji – be sutarčių, gyvendami skolose ir neturėdami būtinų darbo sąlygų. Vien Brazilijoje nuo 1996 m. užfiksuota daugiau nei 3 700 kavos plantacijų darbuotojų, dirbančių sąlygose, prilygstančiose vergijai.
Pažeidimai fiksuojami net Rainforest Alliance, Fairtrade ir 4C sertifikuotuose ūkiuose, o tai kelia abejonių dėl šių sertifikavimo sistemų patikimumo.
Atlyginimų tvarkos pažeidimai taip pat plačiai paplitę – darbuotojams dažnai mokama mažiau nei minimali alga arba atlyginimas neteisėtai mažinamas.
Žmogaus teisių gynėjai ragina garsius prekės ženklus prisiimti atsakomybę ir imtis realių pokyčių.
Tuo metu, 2024 m. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo kontrolės biuro (UNODC) ataskaita apie prekybą žmonėmis parodė, kad 2022 m. visame pasaulyje buvo nustatyta beveik 75 000 prekybos žmonėmis aukų, iš kurių 42 % buvo išnaudojamos priverstiniam darbui. Ekspertai pabrėžia, kad šie skaičiai atspindi tik „ledkalnio viršūnę“ – dauguma atvejų lieka nematomi dėl nusikalstamų veikų slaptumo, baimės ar aukų priklausomybės nuo išnaudotojų.
UNODC pažymi, kad vien šie duomenys nėra pakankami realiam problemos mastui įvertinti, todėl šiuo metu yra plečiamas tyrimų instrumentų spektras, kad galima būtų gauti tikslesnius duomenis apie prekybą žmonėmis. Tai yra būtina, norint atskleisti šios problemos mastą pasauliniu mastu, siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis, apsaugoti aukas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius.
Plačiau čia:
Pateikta nuomonė apie ES kovos su skurdu strategiją
2025 m. liepos 16–17 d. vykusioje 598-ojoje plenarinėje sesijoje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pateikė rekomendacijas dėl siūlomos ES kovos su skurdu strategijos.
Pasak Komiteto, ES kovos su skurdu strategija turėtų būti teisių principais grindžiamas, lyčių ir įvairių diskriminacijos formų atžvilgiu jautrus dokumentas, apimantis visus skurdo aspektus – nuo materialinio nepritekliaus iki socialinių ir politinių priežasčių. Ji turi numatyti aiškius, ambicingus tikslus, įtvirtinti privalomus standartus dėl pakankamų pajamų, kovoti su dirbančiųjų skurdu, užtikrinti kokybiškas darbo vietas, visišką ir tinkamą Adekvataus minimaliojo darbo užmokesčio direktyvos įgyvendinimą, prieinamą socialinių paslaugų sistemą bei įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę į sprendimų priėmimą.
Primename, kad EESRK sudaro darbuotojų, darbdavių ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Tai patariamoji institucija, atstovaujanti įvairių ekonominių ir socialinių grupių interesams Europos Sąjungoje. Komitetas teikia nuomones dėl ES teisėkūros pasiūlymų, o taip pat gali inicijuoti savo nuomones.
Plačiau čia.
