Liepos 24 d. Europos Komisija (EK) paskelbė kvietimą teikti įrodymus dėl būsimos Aplinkosaugos omnibuso iniciatyvos. Tai yra platesnės strategijos, kuria siekiama sumažinti reguliavimo naštą įmonėms, dalis. Tačiau siūlomi pakeitimai kelia pavojų panaikinti esmines aplinkos ir darbuotojų apsaugos priemones. Terminas „omnibusas“ čia vartojamas todėl, kad minima iniciatyva vienu metu apima kelis skirtingus, bet susijusius aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo reguliavimo pakeitimus.
Didesnė rizika sveikatai ir saugai
Pasak Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU), aptariamos priemonės turėtų rimtų pasekmių daugiau nei 1 milijonui darbuotojų, dirbančių su atliekų surinkimu, apdorojimu, šalinimu ir medžiagų perdirbimu visoje Europoje. Komisijos planai apima Susirūpinimą keliančių medžiagų gaminiuose (SCIP) duomenų bazės panaikinimą, išplėstinės gamintojo atsakomybės susilpninimą ir ataskaitų teikimo mažinimą.
Visa tai rodo vieną kryptį: atliekų tvarkymo darbuotojai susidurs su didesniu toksiniu poveikiu, didesne gaisrų ir darbuotojų sveikatos bei saugos pažeidimų rizika – blogiausia, kad priėmus pakeitimus apie šiuos pavojus žinosime mažiau.
Papildomi toksiniai veiksniai atliekų tvarkymo darbuotojams
Siūlomas SCIP duomenų bazės panaikinimas pagal Atliekų sistemos direktyvą kelia ypatingą nerimą.
SCIP apima esminius duomenis apie medžiagas, kuriose yra tokių medžiagų kaip kancerogenai, mutagenai, reprodukciniai toksinai ir patvarios bioakumuliacinės cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, statybinėse ir griovimo atliekose (kabeliuose, grindų ir izoliacinėse medžiagose) dažnai yra švino junginių, asbesto ir ftalatų.
Panaikinus šią duomenų bazę atliekų tvarkymo darbuotojai susidurs su rizika tvarkyti atliekas be jokios saugos informacijos, įkvėpti toksiškų dulkių ar garų be jokio įspėjimo ar tinkamų apsaugos priemonių. Tai kelia pavojų jų ilgalaikei sveikatai, ypač išmontavimo, rūšiavimo ir deginimo įrenginiuose.
Ataskaitų teikimo palengvinimas – žingsnis atgal
„Omnibuse” taip pat siūloma panaikinti „dvigubą ataskaitų teikimą“ ir supaprastinti su atliekomis, žiedine ekonomika ir pramonės išmetamaisiais teršalais susijusius įpareigojimus.
Tuo metu EPSU ataskaita atskleidžia, kad ir dabar dauguma profesinių ligų duomenų yra neišsamūs, nėra standartizuotų Europos Sąjungos (ES) duomenų apie raumenų ir skeleto sistemos sutrikimus (SRS), nepaisant to, kad jie yra dažniausia rizika. Taip pat įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) ataskaitose menkai vertinama psichosocialinė ir su karščiu susijusi rizika.
EPSU ragina nustatyti privalomus ES lygmens DSS ataskaitų teikimo įpareigojimus įmonėms, o ne toliau mažinti juos, nes tai susilpnintų DSS įgyvendinimo priežiūrą.
Silpnesnis EPR reguliavimas – daugiau gaisrų rizikos
Komisijos pasiūlymas „palengvinti“ išplėstinę gamintojo atsakomybę (EPR) gali lemti silpnesnius gamintojų įsipareigojimus ir didesnį pavojų darbuotojams.
EPSU ataskaitoje ličio jonų baterijos elektronikos atliekose aiškiai siejamos su gaisrų ir sprogimų skaičiaus padidėjimu. Jungtinėje Karalystėje Aplinkosaugos paslaugų asociacija (ESA) 2019–2020 m. užregistravo 670 gaisrų, iš kurių 38 % susiję su ličio jonų baterijomis.
Kai tokie įrenginiai kaip elektriniai paspirtukai ar išmanieji telefonai yra netinkamai išmetami, o gamintojai neatsako už saugų dizainą, ženklinimą ar utilizavimą, rizika perkeliama juos tvarkantiems atliekų tvarkytojams.
EPSU mano, kad EPR turi apimti aiškius saugos standartus, atsekamumą ir privalomą dalijimąsi duomenimis su atliekų tvarkymo įmonėmis ir darbuotojais. Šių įsipareigojimų silpninimas nėra išeitis.
Leidimų „supaprastinimas“ atveria kelią nelaimėms
Leidimų įmonėms išdavimo procesų pagreitinimas neatlikus patikimų darbuotojų saugos ir aplinkos rizikos vertinimų gali sukelti daugiau nelaimių, tokių kaip 2020 m. Zaldibare (Ispanija) įvykusi sąvartyno griūtis, palaidojusi du darbuotojus, o daugelis kitų buvo paveikti asbesto bei kilusio toksiško gaisro.
Tąkart skaudžios nelaimės pagrindinis veiksnys buvo priežiūros ir reguliavimo vykdymo stoka.
Zaldibaro įvykis – skaudi pamoka apie pavojus, kylančius dėl paslaugų perdavimo rangovams, nepakankamo finansavimo ir prasto reguliavimo atliekų sektoriuje.
Leidimų reformos turi užtikrinti visišką darbuotojų sveikatos ir saugos rizikos vertinimų integravimą. Priešingu atveju vėl pasikartos panašios tragedijos.
Siekdama apsaugoti atliekų tvarkymo darbuotojus, EK turi įvesti privalomą ataskaitų teikimą darbuotojų sveikatos ir saugos klausimais ES mastu, užtikrinti pavojingų medžiagų atsekamumą visoje tiekimo grandinėje ir patraukti gamintojus atsakomybėn už nesaugią gaminių sudėtį.
Mums reikia geresnių duomenų, griežtesnių reglamentų ir saugių, gerai finansuojamų viešųjų paslaugų, o ne užmaskuoto reguliavimo panaikinimo.
