IndustriAll Europe – Europos pramonės profesinių sąjungų federacija – paskelbė strateginį dokumentą, kuriame išsamiai aptariama sunki padėtis, kurioje atsidūrė Europos chemijos pramonė, ir pristatytos 10 pagrindinių profesinių sąjungų reikalavimų Europos politikos formuotojams rengiant naują Europos Sąjungos (ES) chemijos pramonės veiksmų planą.
Europos Komisija (EK) anksčiau informavo, paspartino šio plano pateikimo visuomenei terminą, ir planuojama, kad jis bus paskelbtas jau liepos 8 d., todėl IndustriAll Europe pateikė bendrą Europos profesinių sąjungų, veikiančių chemijos pramonėje, poziciją.
Chemijos pramonė – kritinės svarbos, bet susiduria su dideliais iššūkiais
Chemijos pramonė užima svarbią vietą Europos pramonėje, ir dažnai vadinama „pramonių pramone“: jos produktai ir medžiagos palaiko beveik visus kitus tiekimo grandinės sektorius, sudarydami maždaug 95 % pagamintų prekių, reikalingų kitoms pramonės įmonėms.
Europos chemijos pramonė, kurioje tiesiogiai dirba 1,9 mln. žmonių ir sukuriama maždaug tris kartus daugiau netiesioginių darbo vietų, yra antra pagal dydį cheminių produktų gamintoja pasaulyje ir ketvirta pagal dydį pramonės šaka ES.
Vis dėlto, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą atsiradusių didelių energijos kaštų, griežtos reguliavimo sistemos, didelių investicijų, reikalingų perėjimui prie CO₂ išmetimo mažinimo tikslų ir žiedinės ekonomikos, bei didėjančios konkurencijos Europos chemijos pramonė atsidūrė gana komplikuotoje situacijoje.
Sektoriui gresia gamyklų uždarymas ir didelis darbo vietų praradimas. Nors gamyba po energetikos krizės piko šiek tiek atsigavo, ji dar nepasiekė 2019 m. lygio. Skaičiuojama, kad 2023 ir 2024 m. visoje Europoje prarasta daugiau nei 11 milijonų tonų gamybos pajėgumų, apie 15 000 darbo vietų. Be to, Europos chemijos sektorius nuo 2008 iki 2023 m. prarado 11 procentų savo pasaulinės rinkos dalies dėl Kinijos ir JAV galios.
Profesinės sąjungos pažymi, jog nesant tikslinės pramonės politikos, orientuotos į konkurencingumo atkūrimą ir kokybiškų bei tvarių darbo vietų skatinimą (konkurencingi atlyginimai, darbo ir poilsio balansas, galimybė gauti mokymą bei profesinį perkvalifikavimą ,kt.) darbuotojai rizikuoja tapti šių radikalių pokyčių taikiniais. Per ateinančius 5 metus sektorius gali netekti apie 200 000 darbo vietų.
Keturi pasiūlymai chemijos pramonės ateičiai
Profesinės sąjungos, išskirdamos keturis pagrindinius chemijos pramonės iššūkius, siūlo ir sprendimus:
- Socialinė dimensija ir teisinga pertvarka.
Darbuotojai turi būti įtraukti į žaliąją pertvarką. Privaloma užtikrinti perkvalifikavimo, kokybiškų mokymų, pameistrystės galimybes ir socialines garantijas. Viešasis finansavimas įmonėms turi būti susietas su darbo vietų apsauga ir darbuotojų teisėmis. - Tvari energetikos strategija.
Energijos kainų šuolis ir priklausomybė nuo importo – kliūtis sektoriaus gyvybingumui. Profesinės sąjungos ragina keisti ES energetikos rinkos struktūrą, investuojant į tinklus, skatinant atsinaujinančius išteklius bei užtikrinant palankias sąlygas elektros gamybai Europoje. - Pramonės atgaivinimas ir strateginės gamybos apsauga.
Chemijos pramonė tapo pernelyg priklausoma nuo importo. Reikia stiprinti vietinę gamybą, ypač pagrindinių molekulių ir medžiagų, būtinų kitoms pramonės šakoms. Tam reikalingas ES Svarbiausių cheminių medžiagų aktas ir aktyvi ES investicijų politika. - REACH* reforma ir atsakingas PFAS** reguliavimas.
Naujai siūloma REACH reforma siekia modernizuoti ir supaprastinti cheminių medžiagų reguliavimą, didinant skaidrumą, skaitmenizavimą ir efektyvumą. Profesinės sąjungos palaiko griežtą chemikalų saugumo kontrolę, bet reikalauja, kad teisiniai pakeitimai būtų pagrįsti mokslu ir nesudarytų nepagrįstų biurokratinių kliūčių. PFAS medžiagos turėtų būti uždraustos, jei yra siūlomi saugesni alternatyvūs sprendimai, bet leidžiamos, kai jos būtinos pramonėje, tačiau kartu užtikrinant darbuotojų apsaugą. Tai leistų išlaikyti pusiausvyrą tarp visuomenės sveikatos, aplinkosaugos ir pramonės konkurencingumo.
Dešimt politinių reikalavimų sprendimų priėmėjams
IndustriAll Europe išskiria 10 pagrindinių gairių, kurios būtinos siekiant atgaivinti ir stiprinti Europos chemijos pramonę:
- Kokybiškos darbo vietos ir orus atlyginimas.
- Ekologiškai atsakinga pramonė.
- Konkurencinga ir žalia energetikos strategija.
- Tikslingas investicijų planas infrastruktūrai atnaujinti.
- Žiedinės ekonomikos principų integravimas.
- Tiekimo grandinių atsparumas ir gamybos sugrąžinimas į Europą.
- Reguliavimas, pagrįstas mokslu ir prevencija.
- Spartesnė saugių alternatyvų kenksmingoms medžiagoms paieška.
- Socialinė atsakomybė – visų pereinamojo laikotarpio sprendimų pagrindas.
- Teisinga pertvarka – kad nė vienas neliktų nuošalyje.
*REACH – tai Europos Sąjungos reglamentas, skirtas cheminių medžiagų registracijai, įvertinimui, autorizacijai ir apribojimams (angl. Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals). Jo tikslas – pagerinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo cheminių medžiagų keliamos rizikos. Reglamentas taikomas daugeliui cheminių medžiagų, naudojamų tiek pramonėje, tiek kasdieniuose produktuose.
**PFAS – tai perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos, kurių yra daugiau nei 4700 rūšių. Tai žmogaus sukurtų cheminių medžiagų grupė, pasižyminti itin dideliu patvarumu – jos labai ilgai nesuyra aplinkoje ir žmogaus organizme, todėl vadinamos „amžinomis cheminėmis medžiagomis“. PFAS plačiai naudojamos įvairiuose kasdienio vartojimo produktuose: tekstilėje, maisto pakuotėse, keptuvėse, gesinimo putose, kosmetikoje ir kt. Dėl savo savybių PFAS gali kauptis aplinkoje ir žmogaus organizme, o kai kurios iš jų siejamos su rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip vėžys, kepenų pažeidimai, skydliaukės ligos, imuninės sistemos sutrikimai.
