Seimo priimta mokesčių reforma – žingsnis link teisingesnės mokesčių sistemos, tačiau sprendimai stokoja daugiau progresyvumo ir aiškesnio reformos poveikio vertinimo, akcentuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė.
Ji teigiamai vertina sprendimą vienodai apmokestinti darbo pajamas, gautas tiek dirbant pagal darbo sutartį, tiek vykdant individualią veiklą, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad Lietuva vis dar lieka tarp „lyderių“ Europos Sąjungoje (ES) pagal darbuotojų pajamų apmokestinimą.
„Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nurodo, kad Lietuva pagal darbo jėgos bendrą apmokestinimą tarp EBPO šalių yra antra po Belgijos: 2024 m. Belgijoje darbuotojų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų dalis bruto atlyginime sudarė 39,9 proc., Lietuvoje – 37,8 proc. Panašius duomenis teikia ir Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“: šios agentūros duomenimis, Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia 62 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo algos atskaitomi socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiai sudaro 38 proc. ir yra vieni didžiausių tarp 27 ES valstybių narių“, – aiškina D. Jakutavičė.
Darbuotojų atstovė atkreipia dėmesį į paskutinę akimirką priimtą sprendimą taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininkų pajamoms: tvirtinant teisės aktus nepaminėta esminė detalė – jog lengvata taikoma tik pajamoms, gautoms iš žemės ūkio veiklos. Tad dėl šios spragos gali susidaryti įspūdis, kad ūkininkai galės taikyti lengvatinį GPM tarifą visoms savo pajamoms – įskaitant pajamas iš darbo santykių, individualios veiklos ar turto pardavimo.
Neapgalvoti ir skuboti valdančiųjų sprendimai ne tik klaidina visuomenę, bet ir kursto nesantaiką tarp skirtingų gyventojų grupių, stiprina nepasitikėjimą valdžia ir jos priimamais sprendimais, kelia pagrįstų klausimų dėl reformos skaidrumo ir vienodų taisyklių visiems.
„Abejotina, ar susipriešinimas mažins įtampas ir telks gyventojus. Todėl aiškumas ir nuoseklumas mokestiniais klausimais yra būtinas, jei siekiama išlaikyti pasitikėjimą priimamais sprendimais, socialinį stabilumą. Netinkamai iškomunikuoti pakeitimai ne tik kelia painiavą, bet ir mažina pasitikėjimą pačia reforma“, – pažymi D. Jakutavičė.
Ji taip pat įspėja dėl neigiamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų panaikinimo poveikio šildymui, malkoms ir karštam vandeniui, kuris ypač palies mažesnes pajamas gaunančius bei regionų gyventojus.
Be to, būtina naujų mokesčių tarifų socialinio poveikio analizė bei aiškesnė administravimo logika, ypač įgyvendinant nekilnojamojo turto mokestį.
„Neaišku, kaip šie pakeitimai paveiks žmonių pajamas – ar jos bus pakankamos tenkinti svarbiausius šeimos poreikius, ar tai prisidės prie realios gyventojų gerovės“, – sako D. Jakutavičė.
LPSK lyderė ragina toliau judėti link mokesčių progresyvumo, ypač kapitalo ir turto apmokestinime; tik gerai apgalvojus atsisakyti socialiai jautrių PVM lengvatų; užtikrinti, kad surinkti mokesčiai būtų nukreipti viešųjų paslaugų prieinamumui ir kokybei gerinti, regionų infrastruktūrai, darbuotojų atlyginimams, socialinėms garantijoms ir šeimų paramai; teikti visuomenei ataskaitą apie iš gyventojų surinktus ir išleistus pinigus, aiškiai įvardinant kokios gyventojų reikmės bus tenkinamos iš konkretaus surinkto mokesčio.
