Jeigu ne dabar, tai kada?

Birželio 12 d., nesutarus dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo, derybos tarp Naftininkų profesinės sąjungos ir AB „ORLEN Lietuva“ pastarosios siūlymu užbaigtos nesutarimo protokolu. Tiksliau – dviem protokolais: vienu, parengtu darbdavio, kitu – profsąjungos. Manoma, kad tai – precendento dar neturintis atvejis, nes paprastai,deryboms patekus į aklavietę,derinamas vienas dokumentas, kuriame konstatuojama, dėl ko šalys nesutarė.

Darbdavio atstovai nesutiko į naujos kolektyvinės sutarties projektą įtraukti 15 proc. dydžio priemokos už darbo grupės veiklos rezultatus, 900 litų dydžio priemokos einant atostogauti bei kitų darbo ir socialinių garantijų. Iš viso bendrovės administracija nesutiko su daugiau nei 20 profsąjungos pasiūlymų. Profesinė sąjunga įsipareigojo (taip buvo sutarta ir derybose) parašyti protokolą per tris dienas, tačiau administracija tą pačią dieną parengė dokumentą ir be darbuotojų atstovų derybininkų parašų nusiuntė PKN ORLEN valdybai. Tokios skubos greičiausiai buvo imtasi todėl, kad tą pačią dieną baigė galioti kolektyvinė sutartis ir reikėjo konstatuoti derybų baigtį. Taigi pirmą kartą įmonės istorijoje nutraukta kolektyvinė sutartis ir šiuo metu įmonė dirba tik pagal Darbo kodeksą. Naftininkų profesinės sąjungos parengto derybų nesutarimų protokolo administracijos atstovai nepasirašė. Teisininkai komentuoja, kad du protokolai vis tiek konstatuoja tą patį nesutarimo faktą, todėl procedūros vykdomos toliau.

Iki kol profsąjunga ėmėsi organizuoti pilietinio pasipriešinimo akcijas, darbuotojai stichiškai susiorganizavo ir visa savaitę po konstatavimo, jog derybos gali baigtis nesutarimu, rytais labai lėtai važiavo į darbą. Susidarydavo didžiulės kolonos, autobusai su darbuotojais taip pat strigo „kamščiuose“,

buvo vėluojama į darbą. Nors policininkai ir baudė pirmųjų automobilių vairuotojus už eismo stabdymą, tačiau darbuotojų tai neišgąsdino. Profesinė sąjunga pasirengusi teismuose ginti baudas gavusius vairuotojus.

Pasak profsąjungos pirmininkės Virginijos Vilimienės, išnaudotos visos derybinės galimybės, į pagalbą pasitelkta Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), rašyta PKN ORLEN valdybai. Birželio 4 d. jai išsiųstame rašte darbuotojų atstovai išreiškė kategorišką nepritarimą, kad būtų mažinamos esminės darbo ir socialinės garantijos ir prašė AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojams jų nekeisti. „Tai ne tik dar labiau demotyvuos darbuotojus, bet ir gali sukelti socialinius neramumus įmonėje“, – įspėjo koncerno vadovybę Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė.

Na, o nepavykus deryboms birželio 20 d. profesinė sąjunga AB „ORLEN Lietuva“ generaliniam direktoriui Ireneusz Fąfara įteikė reikalavimus dėl darbo užmokesčio, garantijų ir kitų sąlygų užtikrinimo. Kitas kolektyvinio ginčo žingsnis – taikinimo komisijos sudarymas. Jeigu nepavyks susitarti, vyks streikas.

Šiuo metu profesinė sąjunga vykdo apklausą siekdama išsiaiškinti, kiek darbuotojų jame dalyvautų.

„Šiais metais atleista 160 darbuotojų, krūviai likusiesiems padidėjo keletą ir daugiau kartų. Žmonės tų krūvių jau tiesiog nebepaveža, – sako Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė. Iš viso po naftos perdirbimo gamyklos pardavimo lenkų bendrovei PKN ORLEN, atleista virš dviejų tūkstančių darbuotojų. Iš 3500 tūkst. žmonių yra like 1400. Tokiu būdu darbo užmokesčio fondas sumažėjo trečdaliu. Tuo tarpu gamyba vyksta, visi įrenginiai veikia, darbą reikia atlikti likusiesiems. O juk darbuotojų motyvavimui skiriamos lėšos sudaro tik 0,3 proc. visų įmonės išlaidų“. Profsąjungos pirmininkė mano, kad privalome apginti savo teises gauti tai, ką uždirbame tokiomis sudėtingomis sąlygomis. O darbdaviai turi pajusti, jog be žmonių gamykla tikrai negali dirbti. „Mes dirbame su labai pavojingomis medžiagomis, ir mūsų krūviai negali būti didinami be ribų, nes tai gresia dideliais nemalonumais: dirbant tokioje aplinkoje nuovargis gali tapti rimtų nelaimių priežastimi“,- sako Virginija Vilimienė. Kaip tik todėl profsąjunga turi būti stipri kaip niekada. Gausi narystė – pagrindinis darbuotojų organizacijos galios įrodymas, nes prieš daugumos darbuotojų valią darbdaviui išties sunku atsilaikyti. Jeigu nepavyks pasiekti reikalavimų įgyvendinimo dabar, kitos galimybės jau gali ir nebūti. Beje, tai jau ne pirmas kartas, kai Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos profesinė sąjunga turi mobilizuoti darbuotojus. 2006 m. tuometinė gamyklos savininkė bendrovė „Yukos“ nesileido į derybas dėl atlyginimų kėlimo, todėl buvo organizuojami mitingai, rengiamasi streikui. Jo tada dar neprireikė, pavyko pasiekti kompromisinį susitarimą.

Nors Premjeras Algirdas Butkevčius ir lankėsi įmonėje, abi pusės apsikeitė pasiūlymais, tačiau profesinė sąjunga pajuto, jog atsidurta aklavietėje ir ėmėsi tarpininko vaidmens. Birželio 23 d. jos iniciatyva įvyko susitikimas su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, kuriame dalyvavo Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė, teisininkas Ramūnas Bertulis, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas ir LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.

Kaip teigiama Vyriausybės pranešime spaudai, „ORLEN Lietuva“ siūloma pasinaudoti ES struktūrinės paramos fondų lėšomis, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ esą yra pasirengę suteikti tarifų nuolaidą produkcijos pervežimams. Susitikime taip pat kalbėta, kad „ORLEN Lietuva“ logistikos efektyvumą padidintų ir produktotiekis iš Mažeikių į Klaipėdą. Jau esą pradėtos konsultacijos dėl „Klaipėdos naftos“ ir „ORLEN Lietuva“ bendro projekto rengimo. „Mažeikių įmonei padėsime įveikti problemas, tačiau iš įmonės vadovybės tikimės didesnių ir aiškesnių įsipareigojimų, kaip modernizuoti gamyklą ir didinti efektyvumą, kad ji būtų konkurencinga ir sustiprintų savo pozicijas tarptautinėse rinkose“, – pranešime cituojamas Premjeras Algirdas Butkevičius.

Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė susitikimą su Premjeru iš esmės vertina teigiamai. „Bendrovė su Vyriausybe jau nesusitaria, vieni tempia antklodę į vieną, kiti į kitą galą. Todėl ir ėmėmės iniciatyvos atlikti tarpininko vaidmenį, nes šiuo atveju mums sąlygos su valdžia bendrauti yra palankesnės“, – pasakoja pirmininkė. Pasak jos, jeigu, pavyzdžiui, pavyktų susitarti dėl realaus „Lietuvos geležinkelių“ tarifų naftos perdirbimo bendrovei sumažinimo, profsąjungos reikalavimas palikti socialines garantijas darbuotojams skambėtų daug įtikinamiau. Darbuotojų atstovai susitikime turėjo galimybę pateikti informaciją apie tikrąją padėtį bendrovėje, be to, kalba ėjo ir apie viso Mažeikių rajono likimą. „žmonėms netekus darbo, šansų įsidarbinti rajone nėra. Jau dabar pagal nedarbo skaičius esame vieni iš pirmaujančių rajonų Lietuvoje, o uždarius gamyklą būtume dar vienas miręs kaimas. Vyriausybė yra daug investavusi į mūsų miestą, todėl jai tas turėtų rūpėti“, – dalijosi įspūdžiais iš susitikimo Virginija Vilimienė. Pasak jos, kalbėta ir apie tam tikrą regioninę socialinę programą, kuri padėtų lengvatinėmis sąlygomis kurti ar vystyti verslus.

Profsąjungos su Vyriausybės vadovu sutarė rengti dar vieną susitikimą, kuriame dalyvautų ir AB „ORLEN Lietuva“ atstovai.

Total
0
Shares
Ankstesnis straipsnis

“Orlen Lietuva” darbuotojai imasi rimtos gynybos, ruošiamasi streikui

Kitas straipsnis

I.Šarakovui - 80

Skaitykite toliau