Konferencijos tikslas buvo aptarti socialinio dialogo būklę nacionaliniame ir Europos lygmenyse bei griežtų ekonominių taupymo priemonių įtaką kolektyvinėms sutartims viešajame sektoriuje.
Tai aktuali tema ir Lietuvoje, ypač Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) atstovaujamose įmonėse, kadangi, kaip ir visoje Europoje, ekonominiai taupymai skaudžiai palietė ir mūsų viešąjį bei privatų sektorius.
„Monstras su daug galvų“
Taip vadinama TROIKA (Europos komisija, Europos centrinis bankas bei Tarptautinis valiutos fondas), kuri įvairiomis priemonėmis įtakoja, kad galėtų reguliuoti išlaidas darbo užmokesčiams. Šios institucijos nustato įvairias taisykles, įtakojančias ekonominį valdymą Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Štai Europos centrinis bankas daro spaudimą per finansines ataskaitas, Komisija teikia valstybėms rekomendacijas dėl darbo užmokesčio, pavyzdžiui, ragindama naikinti indeksacijų sistemas – tose valstybėse, kuriose jos yra sutartos socialinių partnerių, rekomenduoja nekelti minimumų, nes jie, Komisijos nuomone, ir taip yra dideli. Nors tai – tik rekomendacijos, tačiau, valstybei jų nesilaikant, Komisija gali imtis sankcijų.
Europos profsąjungoms nukirtus vieną „monstro“ galvą, ima stipriai veikti kitos, taigi vyksta arši kova Europos lygmenyje už darbuotojų gerovę.
Štai kodėl lokalios profesinės sąjungos turi jungtis į stambesnius profesinių sąjungų darinius: federacijas, konfederacijas, susivienijimus, kurie yra ir tarptautinių organizacijų nariai. Pavyzdžiui, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija yra EPSU (Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos), PSI (Tarptautinės visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos) narė. Mat Europos institucijų sprendimai keičia ir mūsų visų gyvenimo kokybę Lietuvoje. Todėl tik profesinėms sąjungoms jungiantis ir solidariai veikiant galima įtakoti atsakingų institucijų sprendimus darbuotojų naudai ir nacionaliniame, ir tarptautiniame lygmenyse.
Tam, kad galėtų reguliuoti darbo užmokestį Europos valstybėse, ES Komisijoje bus sudaryta speciali grupė, kuri nagrinės darbo užmokesčio sistemas šalyse – narėse. Profesinės sąjungos taip pat ketina deleguoti savo atstovus į šią grupę. Tuo tarpu viena iš Vokietijos profesinių sąjungų planuoja ignoruoti šią grupę taip bandydama parodyti, kad ji nepritaria ES institucijų kišimuisi į darbo užmokesčio reguliavimą valstybių viduje.
Kolektyvinių sutarčių decentralizacija
Mums, profsąjungiečiams, seniai yra žinoma, kas yra šakinės kolektyvinės sutartys, deja, Lietuvoje derybos dėl šių sutarčių vyksta vangiai.
Šakinės kolektyvinės sutartys galioja visose šakos įmonėse, net ir tose, kuriose nėra profesinių sąjungų. Tačiau TROIKA ketina užkirsti kelią deryboms dėl šakinių kolektyvinių sutarčių ir siūlo kolektyvines derybas perkelti į įmonių lygmenį. Tai susilpnins Europos profsąjungų įtaką ir sumažins galimybes apginti darbuotojų interesus. Todėl profesinės sąjungos priešinasi tokiai TROIKOS politikai.
Ekonominio sunkmečio įtaka socialiniam dialogui
Ekonominis sunkmetis ir griežtos taupymo priemonės neigiamai paveikė socialinio dialogo būklę bei darbuotojų gerbūvį visose Europos šalyse.
Darbo užmokesčiai nuo ekonominės krizės pradžios buvo sumažinti 14 Europos Sąjungos valstybių iš 27, kitose atlyginimai buvo „užšaldyti“. Didesnis darbdavių spaudimas jaučiamas net ir Skandinavijos šalyse, turinčiose gilias socialinio dialogo tradicijas. Tačiau atlyginimai ten kol kas nesumažinti tik didesnio produktyvumo dėka.
Deja, didinant produktyvumą, daug darbuotojų netenka darbo. Ypatingai sunki situacija Ispanijoje, kur šiuo metu yra labai didelė bedarbystė, o pirmosiosiomis aukomis naikinat darbo vietas tampa moterys.
Tu tarpu Vokietijos profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad jų šalyje profesinės sąjungos yra sutariusios su darbdaviais, jog darbo užmokestis bus didinamas priklausomai nuo infliacijos dydžio ir produktyvumo dydžio. Tačiau realybėje darbdaviai šio susitarimo nesilaiko.
Ekonominio sunkmečio metu tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje ypač išpopuliarėjo taip vadinamas „outsoursing“ (darbų perkėlimas į kitą bendrovę, paslaugų pirkimas iš kitos bendrovės, atsisakant padalinio veiklos). Šis procesas yra įsibėgėjęs visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Tačiau gerų rezultatų tai neatnešė – įmonėse taikant „outsourcing“ principus nukenčia ne tik darbuotojų darbo užmokesčiai bei garantijos, bet ir darbų kokybė. Tai pastebi visų šalių profesinės sąjungos. Tą matome ir mes, Lietuvoje.
Pabaigai, noriu pažymėti, kad dažnai tenka girdėti iš narių, kodėl reikia mokėti nario mokestį šakinėms profesinėms sąjungoms – juk galime veikti ir patys, be jų pagalbos. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad, priklausydami stambesniems dariniams, esame atstovaujami ir nacionaliniu, ir europiniu lygiu.
Juk mums nepalankių ES direktyvų ar Darbo kodekso nuostatų tik įmonių lygmenyje nebūsime pajėgūs keisti…
Ramūnas Bertulis
LPPSF tarybos narys,
Naftininkų profesinės sąjungos teisininkas
