Lapkričio 18 dieną, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos būstinėje, J. Jasinskio g. 9, Vilniuje, vyko Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos tarybos posėdis.
Posėdyje dalyvavo Federacijos tarybos nariai bei svečiai: LR Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas, Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius, AB LESTO personalo ir komunikacijos tarnybos direktorė Renata Vainilaitienė, Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas Vilius Šaduikis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkė Jolanta Cinaitienė.
D. Misiūnas skaitė pranešimą apie Nacionalinės Lietuvos elektros asociacijos veiklą, valdymo struktūrą, tikslus ir uždavinius. Ypač pabrėžė Asociacijos siekį aktyviai dalyvauti tarptautinės asociacijos Eurelectric bei Lietuvos energetikos muziejaus veikloje. D. Misiūnas taip pat atsakė į posėdžio dalyvių klausimus.
Vienas pagrindinių klausimų buvo, kaip Lietuvos energetikos sektoriaus pertvarka atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2009/72/EB 2009 m. liepos 13 d. direktyvos reikalavimus dėl būtinybės atskirti gamybos, tiekimo ir perdavimo sistemų nuosavybę, jeigu po energetikos sektoriaus pertvarkos šalyje, tas pats asmuo yra valdybos pirmininku ar nariu visose minėtose sistemose. D. Misiūnas patikino, jog yra siekiama, pertvarkant Lietuvos energetikos sektorių, įgyvendinti III-ąjį ES energetikos paketą, ir ateityje visų sistemų valdymo struktūra bus tobulinama, atsižvelgiant į šio paketo rekomendacijas, o perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė – atskirta.
Į klausimą apie tai, koks likimas laukia Visagino atominės elektrinės po bendros įmonės atominei elektrinei statyti steigimo sutarties pasirašymo, Asociacijos prezidentas atsakė, jog, jo žiniomis, jau iki naujųjų metų turėtų būti suformuluota naujos atmoninės elektrinės „architekrūra“ – struktūra, veiklos strategija, kt.
D. Misiūnas atsakė ir į posėdžio dalyvių klausimus apie „žaliosios“ energetikos galimybes bei perspektyvas Lietuvoje, informavo, kad Elektrėnuose numatoma pastatyti biokuro jėgainę, siekiant panaudoti atliekas šiluminei energijai gaminti.
R. Vainilaitienė atsakė į Tarybos narių klausimus apie atlyginimų sistemą energetikos sektoriuje, pabrėždama, kad, pagal tyrimų duomenis, energetikos darbuotojai yra vieni lojaliausių darbuotojų Lietuvoje. Tačiau, pasak jos, kol kas nėra galimybių pasakyti, kada darbuotojų atlyginimai bus didinami, nes energetikos sektoriaus biudžetas yra formuojamas, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonominę situaciją, kuri šiuo metu nėra lengva.
R. Vainilaitienė patikino, jog darbuotojų atstovų klausimą dėl atlyginimų didinimo perduos energetikos bendrovių akcininkams ir vadovams. Taip pat pabrėžė kolektyvinės sutarties svarbą ir vaidmenį, sprendžiant atlyginimų bei socialinių išmokų klausimus.
V. Stasiūnas pristatė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veiklą bei šilumos ūkio sektoriaus aktualijas ir problemas. Įvardijo, jog šildymo kainos Lietuvoje kyla dėl dviejų pagrindinių priežasčių – dujų kainų kilimo ir menkai vykdomos senos statybos namų renovacijos programos. Informavo, kad ypatingai svarbu Lietuvai šiuo sunkmečiu būtų įdiegti kūrenimo biokuru sistemą, nes ji leistų sutaupyti milijonus pinigų šalies biudžetui. Tačiau, deja, nei apie šią galimybę, nei būstų renovacijos programos įgyvendinimo Lietuvoje būtinybę nėra diskutuojama nei Seime, nei Vyriausybėje, bet, atvirkščiai, atsiranda vis daugiau biurokratinių kliūčių minėtoms programoms įgyvendinti.
Diskusijoje apie energetikos sektoriaus problemas taip pat aktyviai dalyvavo ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos prezidentas V. Paškevičius, Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas V. Šaduikis bei LR Seimo narys Algirdas Sysas.
Apie esamus ir numatomus pokyčius Lietuvos darbo įstatymuose kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) teisininkė J. Cinaitinė, ją papildė A. Sysas. Abu pranešėjai nuogąstavo dėl Darbo Kodekso bei darbo santykių liberalizavimo. Seimo narys pabrėžė, jog ypač grubus pažeidimas yra nedarbo išmokos maksimalaus dydžio („lubų“) nustatymas iki 660 litų, ir patikino, kad dėl šio sprendimo komiteto vardu kreipsis į Konstitucinį teismą.
J. Cinaitienė pabrėžė, kad, LPSK nuomone, kai kurie siūlomi Darbo Kodekso įstatymo projekto, kuris jau yra įregistruotas Seime, pakeitimai yra grubiai pažeidžiantys darbuotojų teises, ypač siūlomi pakeitimai dėl steikų organizavimo, terminuotų darbo sutarčių, darbuotojo atleidimo darbdavio valia, suminio darbo laiko, kt.
LPSK pirmininkas A. Černiauskas skaitė pranešimą apie narystės profesinėse sąjungose problemas ir perspektyvas. Išreiškė susirūpinimą dėl narystės mažėjimo tendencijos tiek pirminėse, tiek šakinėse organizacijose, ir vadovaudamasis tyrimais bei statistikos duomenimis, kėlė klausimą, ar profesinės sąjungos Lietuvoje tinkamai atlieka atlieka savo funkcijas, ar teikia profesionalias paslaugas nariams, ir ar jos yra patrauklios naujiems nariams bei ketinantiems stoti į profesines sąjungas.
Po pertraukos posėdyje buvo nagrinėjami derybų dėl susijungimo su Lietuvos chemijos darbuotojų profesinių sąjungų federacija, kiti aktualūs klausimai.
