Pasaulio energetikos tarybos (PET) Lietuvos komitetas reiškia susirūpinimą dėl Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos, LR Vyriausybės patvirtintos 2010 metų birželio 21 dieną.
PET Lietuvos komiteto vertinimu, strategijoje numatytos žaliosios elektros gamybos apimtys nėra pagrįstos mažiausių sąnaudų energijos vartotojams principu bei neatitinka darnios žaliosios energetikos plėtros.
Rengiant strategiją neatsižvelgta į jau sukurtą Lietuvos energijos gamybos infrastruktūrą, šalies klimatą, geografinę padėtį bei turimus atsinaujinančių energijos išteklių resursus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad ne mažiau 80 proc. visų Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių resursų sudaro biokuras ir komunalinės atliekos. Tuo tarpu strategijoje numatoma iki 2020 metų biokogeneracinėse jėgainėse įrengti vos 162 MW suminę elektros generavimo galią, kai potencialas ≈300 MW. Pažymėtina, kad šios elektrinės stabiliai gamina elektros energiją, tuo išvengiama energetinės sistemos išlaidų reguliavimo balansavimui.
Tai reiškia, kad galimybė racionaliai panaudoti ir pritaikyti miestų centralizuoto šilumos tiekimo sistemose jau veikiančias iškastinio kuro kogeneracines jėgaines ir susijusią brangią infrastruktūrąžaliosios elektros gamybai nebus sudaryta.
Lietuvoje elektros energijos gamyba iš saulės yra labai brangi, net 6 kar tus brangesnė už mažųjų hidroelektrinių energiją. Tuo tarpu patvirtintoje strategijoje hidroelektrinėms paskirta 14 MW esant ženkliai didesniam potencialui, išnaudojant nepanaudotas užtvankas, o saulės – 10 MW.
Galutiniams vartotojams – Lietuvos gyventojams – svarbiausias kriterijus yra šilumos ir elektros energijos kaina. Nesant plėtros, atsižvelgiant į naudą visam Lietuvos ūkiui, susidaro visos prielaidos žengti brangiu ir neefektyviu plėtros keliu, kuris pareikalaus net 5,9 mlrd. litų investicijų.
Lietuvos energetikos instituto atlikto mokslinio-tiriamojo darbo skaičiavimais, tokių pačių rezultatų galima pasiekti investavus beveik dukart mažiau lėšų – 3,38 mlrd. litų.
PET komiteto nuomone, žaliosios energetikos plėtros prioritetai pagal mažiausių sąnaudų principą, turimus resursus bei egzistuojančią energetikos infrastruktūrąyra šie:
1. Kombinuota elektros ir šilumos energijos gamyba iš biomasės;
2. Hidroenergetiniai resursai;
3. Vėjo energija.
Investicijos į saulės energetiką galėtų būti vykdomos mokslo tikslais.
Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto informacija
