VDI parengė naujausią informaciją apie Darbo kodekso įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), vykdydama Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 13 punkto nuostatas, teikia informaciją dėl  Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.

Teisės aktų pažeidimai

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) nagrinėjamuoju laikotarpiu (nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) gavo 4334 skundus ir pranešimus dėl viešo intereso, iš kurių ataskaitiniu laikotarpiu išnagrinėta 4179. Palyginti su ankstesniais metais, t. y. su laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., gautų ir išnagrinėtų skundų ir pranešimų skaičius nežymiai (6 proc.) padidėjo. Bendras klausimų skaičius išnagrinėtuose skunduose ir pranešimuose sudarė 4876 klausimus, iš kurių didžioji dalis (kaip ir ankstesniais laikotarpiais) dėl darbo teisės – 3811, t. y. 78 proc. Daugiausia skunduose ir pranešimuose keliamų klausimų susiję su įdarbinimu ir darbo sutartimi (1989), darbo užmokesčiu (714) ir darbo laiku (647). Paminėtina, kad dėl darbo laiko aptariamuoju laikotarpiu kreipimųsi gauta 16 proc. mažiau, nei ankstesniu.

Per pirmuosius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) galiojimo metus VDI pareigūnai surašė 1074 reikalavimus pašalinti pažeidimus (R1), kas yra net 25 proc. mažiau, nei per prieš tai einančius metus. Viso VDI reikalavimuose buvo nurodyti 2535 pažeidimai, iš jų – 19 proc. dėl darbo teisės pažeidimų. Paminėtina, kad ankstesniais metais nurodymų dėl darbo teisės aktų pažeidimų VDI reikalavimuose buvo žymiai daugiau – apie 30 proc.

Taigi, didžioji dalis R1 nurodytų pažeidimų buvo susiję su darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimais. Daugiausiai pažeidimų ataskaitiniu laikotarpiu buvo nustatyta dėl darbo vietų įrengimo (428), darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėse (373), darbuotojų instruktavimo, mokymo ir žinių tikrinimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (244), darbo priemonių saugaus naudojimo (174). Darbo teisės pažeidimų daugiausia nustatyta dėl darbo laiko (201), darbo užmokesčio (124), poilsio laiko (83), įdarbinimo (47). Pastebėtina, jog darbo laiko pažeidimų nustatyta net 65 proc. mažiau, nei ankstesniais metais. Toks rodiklis galimai susijęs su pasikeitusiu darbo laiko reglamentavimu naujame Darbo kodekse. Didžioji dalis pažeidimų darbo apmokėjimo srityje yra susiję su darbo apmokėjimo organizavimu, ką, manytina, lėmė DK įtvirtintas naujas reikalavimas dėl darbo apmokėjimo sistemos parengimo ir patvirtinimo. Taip pat buvo įteikti reikalavimai dėl pažeidimų, susijusių su minimalaus darbo užmokesčio mokėjimu už kvalifikuotą darbą, pašalinimo (13).

Ataskaitiniu laikotarpiu buvo atlikti 7456 inspektavimai nelegalaus darbo kontrolės srityje, kas yra 3 proc. daugiau, nei ankstesniais metais.  Iš viso buvo nustatyti 2376 nelegalaus darbo atvejai ir 3559 nelegaliai (nedeklaruotai) dirbę asmenys.

2017 m. liepos 1 d – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu buvo surašyti 2196 administracinių nusižengimų protokolai, kas yra 19 proc. daugiau, nei ankstesniais metais. Tačiau tendencijos išlieka panašios – kaip ir anksčiau, didžioji dalis protokolų buvo surašyta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį „Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimai“ (1049),  ANK 96 straipsnio 3 dalį „Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai“ (470) ir ANK 95 straipsnio 1 dalį „Nelegalus darbas“ (300).

Iš viso VDI priėmė nutarimus skirti baudas 223 atvejais, o paskirtų baudų bendra suma sudarė 108900 eurus. Aptariamuoju laikotarpiu sumokėtos 1603 VDI skirtos baudos (iš jų 1549 administraciniai nurodymai), kurių suma sudarė 183373 eurus. Tai net 60 proc. daugiau, nei ankstesniais metais.

Pastebėtina, kad įsigaliojus DK, VDI inspektoriai atsižvelgė į tai, jog keitėsi teisinis reglamentavimas, todėl pirmiausia ūkio subjektams dėl nustatytų darbo teisės pažeidimų išaiškinimo ir prevencijos buvo teiktos konsultacijos, surašytos atitinkamos rekomendacijos. Vis dėlto, nuo DK įsigaliojimo praėjus beveik metams, stebimas VDI inspektorių surašytų reikalavimų pašalinti pažeidimus R1 bei juose nustatytų pažeidimų skaičiaus augimas (nuo 399 reikalavimų, 916 nustatytų pažeidimų 2017 m. liepos – gruodžio mėn., iki 676 reikalavimų, 1607 nustatytų pažeidimų per 2018 m. I pusmetį).

Apibendrinant, darytina išvada, kad per pirmus naujo Darbo kodekso galiojimo metus esminių ar/ir ypatingų darbo teisinius santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų tendencijų ir krypčių pokyčių, tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektais, neįvyko.

Darbuotojų, darbdavių bei jų atstovų konsultavimas

2017 m. liepos mėn. 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. VDI viso gauti 11485 rašytiniai paklausimai, iš kurių išnagrinėta ir atsakyta 11335. Tai yra beveik dvigubai daugiau, nei ankstesniu metų laikotarpiu. Bendras klausimų skaičius išnagrinėtuose paklausimuose – 12840. Didžioji dalis gautuose paklausimuose keliamų klausimų susiję su įdarbinimu ir darbo sutartimi (3825), poilsio laiku (2645), darbo užmokesčiu (1534), darbo laiku (1393), ir kitais, nesuklasifikuotais darbo teisės klausimais (930).

VDI nuo 2017 m. liepos mėn. 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. suteikė 122878 konsultacijas asmenims telefonu. Palyginimui, už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. suteikta 96364  konsultacijos telefonu, t. y. 27 proc. mažiau nei ataskaitiniu laikotarpiu. Teikiant konsultacijas telefonu pastebėta, jog paklausėjams, taikant DK normas, daugiausiai klausimų kilo dėl apmokėjimo už nukrypimus nuo įprasto darbo laiko, darbo sutarčių pasibaigimo, atostogų suteikimo ir apmokėjimo tvarkos, darbo tarybų sudarymo. Pastebėtina, kad pirmaisiais DK galiojimo mėnesiais pareiškėjai daugiausiai kreipėsi dėl naujų DK normų, pvz., dėl budėjimo (DK 118 straipsnis), naktinio darbo (117 straipsnis), maksimaliojo darbo laiko normų (DK 114 straipsnis), atostogų suteikimo, esant papildomiems susitarimams, tvarkos (DK 35 straipsnio 7 dalis), nekonkuravimo ir konfidencialios informacijos apsaugos susitarimų (DK 38 – 39 straipsniai), dėl kilnojamojo pobūdžio darbo ar darbo lauko sąlygomis apmokėjimo ir kompensavimo tvarkos (DK 144 straipsnio 8 dalis), kelionės laiko (DK 107 straipsnio 4 dalis) ir pan.

Ataskaitiniu laikotarpiu VDI inspektoriams konsultuojant įmones, įstaigas ir organizacijas naujo DK taikymo klausimais atliekamų patikrinimų metu ir konsultuojant įmonėse, minėti subjektai išreiškė didžiausią susidomėjimą dėl darbo sutarčių sudarymo, jų turinio, būtinų sąlygų, vykdymo, pasibaigimo naujų nuostatų – šiais klausimais VDI inspektoriams teko konsultuoti beveik 64 proc. tikrintų įmonių, įstaigų ar organizacijų. Taip pat, nemažą susidomėjimą sukėlė darbo grafikų sudarymo klausimai – šiais klausimais konsultuota beveik 59 proc. tikrintų ūkio subjektų. VDI inspektoriams neretai teko konsultuoti ir darbo laiko režimo ir darbo laiko normos klausimais. Šiais klausimais konsultuota beveik 49 proc. įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurie buvo tikrinti DSS ir darbo teisės klausimais.

Pastebėta, kad mažiausią ūkio subjektų susidomėjimą atliekamų patikrinimų metu ir konsultuojant įmonėse sukėlė socialinio dialogo klausimai. Socialinės partnerystės su darbuotojų atstovais (įvairų formų) klausimais buvo konsultuota tik 26 proc., kolektyvinių sutarčių klausimais – 9 proc. įmonių, įstaigų ar organizacijų, kurios buvo tikrintos DSS ir darbo teisės klausimais. Tad VDI inspektoriams buvo nurodyta patikrinimų DSS ir darbo teisės klausimais daugiau dėmesio skirti socialinio dialogo plėtros svarbos aiškinimui tiek ūkio subjekto atstovams, tiek ir darbuotojams.

Darbo ginčų dėl teisės darbo ginčų komisijose skaičius, dalykas, rezultatai

Nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. darbo ginčų komisijos prie VDI teritorinių skyrių (toliau – DGK) viso gavo 6 671 prašymą dėl individualių ar kolektyvinių ginčų dėl teisės nagrinėjimo (laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. gauta 6100 prašymų). Iš visų gautų prašymų ataskaitiniu laikotarpiu (kartu su perėjusiais iš praėjusių metų) išnagrinėti 6 724 prašymai, kuriuose buvo keliami 7 379 reikalavimai. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. išnagrinėta 5 843 prašymų, kuriuose kelti 5 979 reikalavimai, taigi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. išnagrinėtų reikalavimų skaičius padidėjo 19 proc. Didžiausia dalis reikalavimų (net 80 proc.) keliama dėl nesumokėto darbo užmokesčio (5 911), tokia pati tendencija pastebima ir ankstesniais metais (laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. reikalavimai dėl darbo užmokesčio sudarė beveik 89 proc. visų reikalavimų).

Taigi, reikalavimai dėl darbo užmokesčio lieka dažniausiai DGK teikiamais reikalavimais. Kita, dažniausiai DGK teikiamų reikalavimų kategorija laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., buvo reikalavimai dėl materialinės žalos atlyginimo (217 reikalavimai, apie 4 proc. visų reikalavimų), tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. antra dažniausiai keliamų reikalavimų kategorija tapo atleidimo iš darbo teisėtumas, tokių reikalavimų gauta 404, dėl materialinės žalos atlyginimo kelta 340 reikalavimų (apie 5 proc. visų reikalavimų).

Pastebėtina, kad reikalavimai dėl darbo sutarties sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. bei laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. sudarė tokį patį kiekį visų gautų reikalavimų – 1,7 proc.

Taip pat pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. perpus (nuo 145 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. iki 75  laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) sumažėjo reikalavimų dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, tačiau tai lėmė naujasis DK, kuriame panaikintas drausminių nuobaudų institutas. Visgi, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. gauti 43 prašymai panaikinti darbdavio įsakymą dėl darbo pareigų pažeidimo konstatavimo pagal 58 straipsnį, tačiau tokie prašymai DGK atsisakomi nagrinėti, nes darbuotojui nesukelia teisinių pasekmių. 

Apie 17 proc. visų darbo ginčų išsprendžiama patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį (1 243), o apie 46 proc. atvejų (3 366) ieškovo keliami reikalavimai tenkinami arba tenkinami iš dalies. 1 155 atvejais (16 proc.) ieškovai iki posėdžio ar posėdžio metu atsisakė visų savo reikalavimų, 950 atvejais (13 proc.) reikalavimai atmesti, kaip nepagrįsti. Palyginus aptariamo laikotarpio duomenis su DGK veiklos duomenimis laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., pastebėtina, kad įsigaliojus DK, abiem minėtais laikotarpiais tenkintų, tenkintų iš dalies bei atmestų reikalavimų kiekis procentais kito nežymiai, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. beveik 7 proc. padaugėjo darbo bylų baigčių taikos sutartimis. 

Pastebėtina, jog DGK nuo DK įsigaliojimo, t. y. 2017 m. liepos 1 d., išnagrinėjo 588 prašymus, kuriuose keliami 646 reikalavimai, susiję su naujajame DK papildyta DGK kompetencija. Daugiausia ginčų nagrinėta dėl reikalavimų, susijusių su neteisėtu atleidimu iš darbo – 404 (63 proc. naujų reikalavimų).

Išanalizavus 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nagrinėtus prašymus, kuriuose keliami su naująja DGK kompetencija susiję klausimai, matyti, kad didžiausia dalis reikalavimų buvo atmesta (apie 30 proc. visų prašymų) arba ginčai baigėsi patvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį (apie 30 proc. visų prašymų), apie 25 proc. reikalavimų tenkinta (kartu su tenkintais iš dalies).

Pastebėta, kad labiausiai darbuotojai naudojasi galimybe inicijuoti darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, tokie ginčai sudaro 63 proc. visų keltų naujų reikalavimų. Apie 25 proc.   tokių reikalavimų buvo tenkinta, tai reiškia, kad kas ketvirtas kreipimasis dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasitvirtino.

Dažniausiai į DGK buvo kreiptasi dėl neteisėto atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį (apie 45 proc. visų reikalavimų dėl atleidimo teisėtumo) bei pagal DK 55 straipsnį (apie 25 proc. visų reikalavimų dėl atleidimo teisėtumo).

Dėl reikalavimų, susijusių su neturtine žala, paminėtina, kad tokių reikalavimų DGK gauta buvo 140, t. y. apie 22 proc. visų keltų reikalavimų. Vis dėlto, beveik pusė tokių reikalavimų buvo atmesta, ieškovui neįrodžius neturtinės atsakomybės atsiradimo faktui būtinų sąlygų.

Aptariamu laikotarpiu DGK gauti 55 prašymai dėl baudų darbdaviui už DGK ar teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, kas sudaro beveik 9 proc. visų gautų reikalavimų. Didžiojoje dalyje minėtų bylų reikalavimai tenkinami, nes ieškovai dažniausiai kreipiasi egzistuojant objektyviam faktui – neįvykdytam DGK ar teismo sprendimui.

Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. taip pat gauti šie reikalavimai, susiję su DK nustatyta naująja DGK kompetencija: 7 reikalavimai pripažinti nušalinimą nuo darbo neteisėtu; 9 reikalavimai dėl galimos diskriminacijos; 9 prašymai, kuriuose keliami reikalavimai dėl nekonkuravimo susitarimų nuostatų taikymo; 5 kolektyviniai ginčai dėl teisės; 3 reikalavimai dėl darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo; 2 reikalavimai dėl konfidencialios informacijos atskleidimo; 6 prašymai dėl kitų DK reglamentuojamų klausimų.

Taigi, dėl DK praplėstos DGK kompetencijos pažymėtina, kad darbuotojai dažniausiai naudojasi galimybe DGK ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą, taip pat kreipiasi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad naujasis DK prisideda prie ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, nekonkuravimo bei konfidencialumo susitarimo, neturtinės žalos atlyginimo, sprendimo ikiteisminiu būdu, kas ypač aktualu socialiai silpnesnės darbo santykių šalies – darbuotojo, teisių gynimui.

Reikėtų pripažinti, kad dar labai mažai socialinių partnerių naudojasi teise kreiptis į DGK dėl kolektyvinio ginčo dėl teisės nagrinėjimo. Per pirmų metų naujo Darbo kodekso galiojimo laikotarpį tokių prašymų buvo pateikta tik 5. Taip pat VDI negavo nei vieno prašymo dėl kolektyvinio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo organizavimo arbitraže. 

Apibendrinant DGK veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. pažymėtina, kad šiuo laikotarpiu gauta 13 proc. daugiau prašymų, kuriuose kelta 19 proc. daugiau reikalavimų, nei laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. Toks DGK keliamų reikalavimų skaičiaus padidėjimas siejamas su praplėsta DGK kompetencija bei pagal šią kompetenciją gautais prašymais, taip pat ir faktu, jog  laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. gauta beveik 600 daugiau reikalavimų dėl darbo užmokesčio. 

Kaip teigiama tendencija pastebėtina tai, jog aptariamu laikotarpiu padidėjo taikos sutarčių skaičius, kas pagrindžia DGK, kaip ikiteisminės darbo ginčų sprendimo institucijos, efektyvumą.

I instancijos teismuose nagrinėtos civilinės bylos, susijusios su darbo teisiniais santykiais

VDI kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, prašydama pateikti duomenis apie 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. teismuose nagrinėtas su darbo teisiniais santykiais susijusias bylas. Iš Nacionalinės teismų administracijos pateiktos statistikos matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. I instancijos teismuose iš viso išnagrinėtos 835 bylos dėl reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais (kartu su iš ankstesnių laikotarpių tęsiamomis  bylomis). Iš jų 160 ieškinių I instancijos teismuose buvo atmesti, tai sudaro 19 proc. visų nagrinėtų bylų; 101 ieškiniai buvo patenkinti pilnai (apie 12 proc.); 122 atvejais bylos buvo nutrauktos, kuomet teismas patvirtino tarp šalių sudarytas taikos sutartis (14 proc.) ir 110 atvejų teismas nusprendė atsisakyti priimti ieškinius, kas sudaro 13 proc. visų nagrinėtų bylų.; priimti ir kiti sprendimai (sujungti su kita byla, grąžinti ieškinį ir kt.).

Ataskaitiniu laikotarpiu I instancijos teismuose viso gauta 747 bylos. Pagal bylų nagrinėjimo kategorijas, iš visų gautų bylų 20 susijusios su kolektyviniais darbo santykiais, o likusios 727 – su individualiais darbo santykiais, tai atitinkamai sudaro 3 proc. ir 97 proc. Atsižvelgiant į tai, kad DGK jau nuo 2013 m. išlieka privaloma ikiteismine institucija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus, darytina prielaida, jog apie 80 proc. bylų (su galima paklaida dėl DGK kompetencijai nepriskirtų bylų) turėjo būti nagrinėtos DGK ikiteismine tvarka. Taigi, apie 80 proc. gautų teismuose bylų (apie 600) buvo inicijuojamos darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Svarbu pastebėti, jog tuo pačiu laikotarpiu DGK buvo gautas 6 671 prašymas išnagrinėti tarp darbo santykių subjektų kilusius ginčus, tai leidžia daryti išvadą, jog darbo santykių dalyviai aktyviai naudojasi nemokama ikiteismine darbo ginčų nagrinėjimo institucija, siekiant apginti galimai pažeistas teises ir tik apytiksliai dėl 9 proc. visų DGK priimtų sprendimų reiškiami ieškiniai teismuose. Vertinant patenkintų ieškinių teismuose statistiką, darytina išvada, kad darbo bylose, perkeltose iš DGK į teismus, ieškiniai pilnai tenkinami tik apie 12 proc. atvejų.

Didžiausias kiekis I instancijos teismuose gautų bylų (323) individualių darbo santykių kategorijoje buvo susijęs su darbo užmokesčiu ir kitomis išmokomis, tai sudaro 43 proc. visų teisme gautų bylų. Atitinkamai seka bylos susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu (180) – 24 proc. ir materialine atsakomybe (151) – 20 proc. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu DGK nagrinėtų bylų kategorijomis, matyti tendencija, jog dažniausiai darbo santykių dalyviai tiek teismuose, tiek DGK reiškia piniginius reikalavimus dėl darbo užmokesčio ar kitų išmokų – DGK tai sudarė 80 proc. visų gautų reikalavimų.

Lyginant ataskaitinį laikotarpį su 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. sausio 16 d. laikotarpiu,  I instancijos teismuose gaunamų bylų tendencijos išlieka nepakitusios, t. y. daugiausia gautų bylų abiem laikotarpiais yra dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų; dėl darbo sutarčių pasibaigimo ar nutraukimo ir žalos atlyginimo.

Taigi, apibendrinant pastebėtina, jog tiek DGK, tiek teismuose nagrinėjamų bylų kategorijos iš esmės lieka nepakitusios. Tačiau kaip jau minėtina, stebima tendencija, kad DGK darbo santykių dalyviai išsprendžia didžiąją dalį kilusių darbo ginčų ir tik apie 9 proc. atvejų nagrinėtos bylos DGK pasiekia teismą, iš kurių vos 12 proc. ieškinių tenkinami.

Darbo tarybos

2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. iš viso VDI buvo gauta 3 665 pranešimai apie darbo tarybų įmonėse, įstaigose ar organizacijose sudarymą. Pagal pranešimuose pateiktą informaciją matyti, kad minėtu laikotarpiu darbo tarybos nariais buvo išrinkti 13 505 darbuotojai, o vidutinis darbo tarybos nariu skaičius viename pranešime – 3,7.

Iš 110 583 Lietuvos Respublikoje veikiančių ūkio subjektų, nepaisant jų dydžio, darbuotojų skaičiaus ir teisinio statuso, VDI iki šiol sukaupė duomenis apie 40 593 ūkio subjektus bei darbuotojų atstovavimą juose. VDI duomenimis, iki 2018 m. birželio 30 d. 15 842 ūkio subjektuose (39 proc.) darbuotojus atstovauja paskirti atstovai (kai kurios įmonės turi kelis skirtingus atstovavimo būdus). Nustatyta, kad 4 468 atvejais ūkio subjektuose darbuotojus atstovauja darbo taryba (28 proc. ūkio subjektų, kuriuose darbuotojai atstovaujami), darbuotojams atstovauja įmonės profesinė sąjunga – 1 309 atvejai (8 proc.), darbuotojams atstovauja ekonominės šakos profesinė sąjunga – 133 atvejai (beveik 1 proc.). Dauguma atvejų – net 66 proc. – ūkio subjekte vietoj darbo tarybos yra išrinktas darbuotojų patikėtinis (10 448 atvejų). Iš viso 3 140 ūkio subjektuose galioja pasirašytos kolektyvinės sutartys, iš jų 411 – šakos kolektyvinių sutarčių.

Pastebėtina, kad pagal Statistikos departamento duomenis, 2018 m. sausio pradžioje veikė 11 002 ūkio subjektai, turintys 20 ir daugiau darbuotojų, tai yra tik apie 10 proc. visų ūkio subjektų (daugiau nei 80 proc. veikiančių ūkio subjektų turi mažiau negu 10 darbuotojų) (nuoroda: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5510903 ). Kaip minėta, iš viso nuo 2017 m. liepos 1 d. gautas 3 665 pranešimai apie darbo tarybų sudarymą, kuriuose pateikta informacija apie 13 505 išrinktus darbo tarybos narius. Taigi, tik apie 33 proc. įmonių, kurios turėtų turėti darbo tarybą, pateikė VDI pranešimus apie darbo tarybos sudarymą. Nors tam tikrais atvejais darbo taryba gali būti neišrenkama (nepakankamas kandidatų skaičius, darbuotojus atstovauja profesinė sąjunga ir pan.), vis dėlto, VDI inspektoriams nustačius, kad darbdavys nesudaro darbo tarybos rinkimų komisijos ar kitais būdais piktnaudžiauja savo teisėmis, siekiant neišrinkti darbo tarybos, kai tokią pareigą numato DK, VDI planuoja imtis veiksmų dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo darbdavį atstovaujantiems asmenims.

Darbdavių prašymai suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovu 

Vadovaujantis DK 168 straipsnio 3 dalies nuostatomis, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Atsižvelgiant į minėtas DK nuostatas, išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas reikalingas atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis), bei skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į profesinės sąjungos atstovaujamuosius ir (arba) valdymo organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

VDI nuo 2017 m. liepos 1 d. (DK įsigaliojimo) iki 2018 m. birželio 30 d. buvo gauti 34 darbdavių prašymai suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį, iš kurių 2 prašymus darbdaviai atsiėmė, o 1 prašymas buvo nenagrinėtas, nes DK 168 straipsnio 3 dalyje nustatytos derinimo procedūros neturėjo būti taikomos (t. y. VDI teritorinio skyriaus vedėjo sutikimas/nesutikimas buvo nereikalingas). Iš visų pateiktų prašymų 3 buvo dėl Darbo tarybos narių atleidimo iš darbo, 30 – dėl profesinių sąjungų valdymo organų narių atleidimo iš darbo ir 1 – dėl profesinių sąjungų valdymo organų narių būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Iš 31 išnagrinėtų darbdavių prašymų, VDI teritorinių skyrių vedėjai 30 atvejais tenkino prašymą atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis. Iš visų 30 tenkintų prašymų, 1 buvo apskųstas Apygardos administraciniam teismui.

VDI 1 prašymo netenkino, nes darbdavys nepateikė motyvų, kad darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su profesinės sąjungos pirmininkės veikla profesinėje sąjungoje, o profesinės sąjungos pagrindė, kad toks atleidimas yra susijęs su narės veikla. Pažymėtina, kad ad hoc atsisakymas duoti sutikimą nebuvo apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kaip numato DK 168 straipsnio 4 dalis.

Taigi, net apie 88 proc. atvejų darbdavių prašymai, kuriais prašoma duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį ar pabloginti jo darbo sutarties sąlygas, yra tenkinami.

Pastebėtina, jog sutikimas nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas duodamas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. VDI vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas.

Taigi, VDI, spręsdama klausimą dėl sutikimo / nesutikimo nutraukti darbo sutartį su darbuotoju (DK 168 straipsnio 3 dalis), vertina darbo sutarties nutraukimą tik tuo aspektu, ar darbo sutarties nutraukimas nėra galimai susijęs su atstovavimu darbuotojams arba su darbuotojo, kaip darbuotojų atstovavimą įgyvendinančio asmens, veikla (pvz., su atstovavimu profesinės sąjungos nariams, su veikla profesinėje sąjungoje ar darbo taryboje ir t. t.), tačiau nesprendžia ginčų, kilusių tarp darbo santykių šalių, nevertina atleidimo ir darbo pagrįstumo ir kitų su atleidimo teisėtumu susijusių klausimų.

Darbo sutartys

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis iš viso nuo 2017 m. liepos iki 2018 m. birželio mėn. buvo sudarytos 623 857 darbo sutartys (vidutiniškai apie 52 000 sutarčių per mėnesį), iš jų 19 663 darbo sutartys (šiek tiek daugiau nei 3 proc.) yra sudarytos su užsienio šalies piliečiais. Didžioji sudarytų sutarčių dalis, apie 73 proc., yra neterminuotos darbo sutartys (455 185). Sudarytos 124 353 terminuotos darbo sutartys (17 proc.), 22 115 laikinojo darbo sutartys (3.5 proc.), 5 412 sezoninio darbo sutartys (beveik 0,8 proc.). Nors stebimas nedidelis naujai sudarytų darbo sutarčių augimas (2017 m. II pusmetį sudaryta 308 432 darbo sutartys, o 2018 m. I pusmetį – 315 425), tačiau darbo sutarčių rūšių pasiskirstymas procentais išlieka panašus.

Kaip jau minėta, terminuotų darbo sutarčių šiuo laikotarpiu sudaryta 124 353 (beveik 20 proc.), iš jų 6 487 – su užsienio šalių piliečiais. Dar 23 457 darbo sutartys yra kitų rūšių darbo sutartys, kurias sudarant taip pat nustatomas terminas (pvz., terminuota darbo keliems darbdaviams sutartis, terminuota laikinojo įdarbinimo sutartis, terminuota sezoninio darbo sutartis ir pan.), arba sutartys, kurios savaime jau yra terminuotos (pvz., pameistrystės, projektinio darbo sutartys). Taigi, bendras sudarytų terminuotų darbo sutarčių skaičius nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. birželio mėn. siekia 147 810.

Nors stebima tendencija dėl terminuotų darbo sutarčių skaičiaus mažėjimo (2017 m. II pusmetį sudarytos 65 304 terminuotos darbo sutartys, o 2018 m. I pusmetį. – 59 049, t. y. sumažėjo apie 10 proc.), tačiau kitų darbo sutarčių rūšių, kurias sudarant nustatomas terminas, skaičius išaugo. 2017 m. II pusmetį sudaryta 8 970 tokių sutarčių, o 2018 m. I pusmetį – 14 487. Pavyzdžiui, daugiau kaip dvigubai išaugo projektinių darbo sutarčių skaičius, 2017 m. II pusmetį sudarytos 883 projektinio darbo sutartys, o 2018 m. I pusmetį – 1 890. Taip pat, daugiau sudaryta terminuotų laikinojo darbo sutarčių (nuo 7901 darbo sutarties 2017 m. I pusmetį, iki 9379 sutarčių 2018 m. II pusmetį).

Taip pat stebimas terminuotų darbo sutarčių, sudaromų su užsieniečiais, skaičiaus mažėjimas (sumažėjo apie 20 proc.), tačiau atitinkamai didėja su užsieniečiais sudaromų neterminuotų darbo sutarčių (išaugo beveik dvigubai). Tokia tendencija susiklostė galimai dėl VDI išaiškinimo, paneigiančio nusistovėjusią nuostatą, jog su trečiųjų šalių piliečiais galima sudaryti tik terminuotas darbo sutartis (vizos ar leidimo laikinai gyventi laikotarpiui), taip pat ir dėl didesnių socialinio draudimo įmokų sudarant terminuotą darbo sutartį. 

Svarbu pastebėti, kad darbo sutarties šalys nuo 2017 m. liepos 1 d. pasinaudojo galimybe sudaryti kitų rūšių, ankstesniame DK nereglamentuotas darbo sutartis, t. y. 2 773 projektinio darbo sutarčių, 419 pameistrystės darbo sutarčių, 403 darbo keliems darbdaviams darbo sutartis, 21 darbo vietos dalijimosi darbo sutartis. Šių naujų darbo sutarčių rūšių skaičius auga (išskyrus darbo vietos dalijimosi darbo sutartis, kurių skaičius sumažėjo – 2017 m. II pusmetį sudarytą 13, o 2018 m. I pusmetį – 8 tokios rūšies darbo sutartys).

2017 m. liepos – 2018 m. birželio mėn. įvairiais pagrindais iš viso buvo nutraukta 599 540 darbo sutarčių. Didžioji dalis darbo sutarčių, net 436 288 (73 proc.), buvo nutrauktos darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis, kartu su senojo DK 127 straipsnio 1 dalimi). Pastebėtina, kad darbdavio iniciatyva nutraukta 30 664 darbo sutartys (apie 5 proc.). Iš jų: 17 884 darbo sutartys nutrauktos darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), daugiausia iš jų (77 proc.) – dėl šiurkščių darbo pareigų pažeidimų (13 840); 9 169 darbo sutartys nutrauktos darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis, kartu su senojo DK 129 straipsniu), o didžioji dalis jų – 6 930 (75 proc.) – dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla; 3 339 darbo sutartys nutrauktos darbdavio iniciatyva išbandymo metu (DK 36 straipsnio 3 dalis); darbdavio valia (DK 59 straipsnis), t. y. darbuotojui išmokant ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nutrauktos 272 darbo sutartys.

Taip pat, 76 278 darbo sutartys (12 proc.) nutrauktos pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui (DK 69 straipsnis, kartu su senojo DK 126 straipsniu), 32 422 (5 proc.) – šalių susitarimu (DK 54 straipsnis, kartu su senojo DK 125 straipsniu).

Stebimas ir darbo sutarties nutraukimų skaičiaus mažėjimas: 2018 m. I pusmetį vidutiniškai per mėnesį nutraukiama 47 000 darbo sutarčių, o 2017 m. II pusmetį – vidutiniškai 52 800 per mėnesį. Darbo sutarties nutraukimo pagrindų pasiskirstymo tendencija išlieka panaši: didžioji dalis darbo sutarčių, apie 73 proc., nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva – 5 proc., šalių susitarimu – apie 5-6 proc. darbo sutarčių.

Pastebėtina, jog praėjus metams nuo DK įsigaliojimo, darbo sutartys vis dar nutraukiamos vadovaujantis iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK nuostatomis. Tokių darbo sutarties nutraukimo pagrindų per 2018 m. I pusmetį nurodyta net 5 340, iš jų daugiausia, net 75 proc., darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (senojo DK 127 straipsnio 1 dalis) – 4 009.

Įmonių, taikančių suminę darbo laiko apskaitą, skaičius

2018 m. sausio – gegužės mėn 1 . VDI vykdytų patikrinimų metu buvo užpildytos viso 1 630 teminių ataskaitų „Konsultavimas naujojo darbo kodekso klausimais“, kurių metu darbdaviams buvo suteiktos naujojo DK taikymo konsultacijos. 586 atvejais, darbdaviai buvo konsultuojami darbo laiko režimo taikant suminę darbo laiko apskaitą klausimais (35 proc. visų darbdavių). Pastebėtina, jog 2018 m. birželio 30 d. VDI sukaupta informacijos apie 1347 įmonių, iš kurių suminę darbo laiko apskaitą taiko 335 (25 proc.). Taigi, darytina išvada, jog suminę darbo laiko apskaitą taiko apie 30 proc. darbdavių.

Išvados

Per pirmuosius DK galiojimo metus pastebimos tendencijos dėl padidėjusio darbo ginčų sprendimo efektyvumo bei darbdavių ir darbuotojų padidėjusio susidomėjimo DK nuostatomis bei įgyvendinimu. Paminėtina, jog DK įsigaliojimo pradžioje, VDI, tikrindama ūkio subjektus, visų pirmiausia vykdė konsultavimo funkciją ir dėjo pastangas į tai, jog darbo santykių šalys būtų supažindintos su darbo santykių reguliavimo pakeitimais bei naujovėmis. Kadangi dalis svarbių įpareigojimų, nustatytų DK (darbo tarybų įkūrimas, įvairių tvarkų – darbo užmokesčio, lygių galimybių užtikrinimo, kt.), vis dar įgyvendinama, kol kas sunku tiksliai ir visapusiškai įvardinti DK reikšmę darbuotojų ir darbdavių santykiams. Formuojantis DK taikymo praktikai, vis labiau bus galima išryškinti teigiamus arba neigiamus naujo DK poveikio socialinėje ir ekonominėje erdvėse rezultatus.

Visgi, per antrąjį DK galiojimo pusmetį pastebėtinas efektyvesnis DK nuostatų taikymas bei jame nustatytų įpareigojimų vykdymas, pvz., per 2018 m. I pusmetį pateikta 1549 daugiau pranešimų apie darbo tarybų sudarymą (2607), nei per 2017 m. II pusmetį (1058); darbo sutarties šalys aktyviau naudojasi galimybe sudaryti DK naujai reglamentuotas darbo sutarčių rūšis – projektinio darbo pameistrystės, darbo keliems darbdaviams darbo sutartis; taip pat 2018 m. I pusmetį gauti reikalavimai DGK, kuriuose keliami su naująja DGK kompetencija susiję klausimai, sudaro 60 proc. visų gautų tokių reikalavimų. 

————————

1 Nuo 2018 m. birželio mėn. nebeprivaloma pildyti

Šaltinis: vdi.lt