Varšuvoje dalijamasi tarptautine patirtimi statybos sektoriuje

Vasario 21 dieną, Lenkijos sostinėje Varšuvoje prasideda 2 dienas truksiantis seminaras pagal tarptautinį projektą „TANSIRC: naujų darbo santykių statybų sektoriuje Vidurio ir Rytų Europos šalyse pradžia“. Jame dalyvauja darbdavių ir darbuotojų organizacijų atstovai iš Lenkijos, Lietuvos, Rumunijos, Čekijos. Seminare Lietuvos statybos sektoriaus darbuotojams atstovauja ir pranešimą apie situaciją mūsų šalyje skaito Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė.

Pasak J. Subačiūtės-Žemaitienės, visos trys šalys (socialiniai partneriai), t. y. profesinės sąjungos, atstovaujančios statybos pramonės sektoriui, Lietuvos statybininkų asociacija, atstovaujanti darbdavių interesus ir Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (VDI) į dabartines statybos sektoriaus problemas žvelgia panašiai.

Bendras ir pagrindinis visų partnerių prioritetas – gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą

Šios problemos sprendimas galėtų būti daugiau mokymų sveikatos ir saugos klausimais, ypač naujiems darbuotojams.

„Yra labai didelė problema su naujais darbuotojais, mat ištirta, jog trečdalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta asmenims, turintiems mažiau nei vienerių metų darbo patirtį. Jei būtų galimybė atlikti tyrimą šiuo klausimu, būtų galima nustatyti ir nelaimingų atsitikimų priežastis, t.y. dėl ko įvyksta nelaimingi atsitikimai darbuotojams, kurių darbo patirtis yra iki vienerių metų“,- sako darbuotojų atstovė.  

VDI, Švietimo ir mokslo ministerijai teikia pasiūlymus, siekdama integruoti profesinės sveikatos ir saugos klausimus į švietimo sistemą, tačiau į mokymo programas kol kas tai neįtraukta.

Beje, Lietuvos statybininkų asociacija ketina į Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymą įtraukti pasiūlymą dėl papildomų taškų organizacijai skyrimo, skiriančiai atitinkamą procentą (pvz., 1% nuo visos užsakymo) sveikatos ir saugos reikalams.

„Pagal Švedijos pavyzdį planuojama pasirašyti memorandumą tarp Valstybinės darbo inspekcijos, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos „0 mirčių statybos pramonėje”. Nors tai ir nėra vienintelis problemos sprendimas, bet siekis“, – pažymi J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Planuojami veiksmai prieš nedeklaruojamą darbą

Nacionaliniu lygiu reikia keisti viešųjų pirkimų įstatymą. Jei įmonėje buvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, tai  turėtų būti ribojama tokiai įmonei dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Lietuvos statybininkų asociacija sukūrė statybininkų tapatybės kortelę kaip priemonę, padedančią kontroliuoti neteisėto darbo mastą. Dabar kiekvienas darbuotojas, dirbantis statyboje, gali savanoriškai užsiregistruoti  sistemoje ir gauti statybininko kortelę, tačiau vien to nepakanka išspręsti nelegalaus darbo problemą – turėtų ir įstatymais būti numatyta, kad kiekvienas statybos darbuotojas būtų registruojamas bendrame registre.

„Regioniniu lygmeniu būtina sumažinti individualių veiklos formų (verslo liudijimų, individualios veiklos pažymėjimų) išdavimą, nes tai taip pat lemia nedeklaruotą darbą. Paprastai darbuotojai išsiima šiuos sertifikatus trumpesniam laikotarpiui, nei faktiškai dirba, ir dažniausiai dirba nelegaliai“, – nuogąstauja profesinės sąjungos pirmininkė.
„Taip pat statybininkai turėtų  nesutikti dirbti be darbo sutarties, tuomet  būtų mažiau nelegalių darbo atvejų. Todėl labai svarbu atstovauti darbuotojui suteikiant žinių apie jo teises ir pareigas“,- priduria ji.

Siekis gerinti statybos pramonės socialinę apsaugą ir užtikrinti vienodas sąlygas tarpvalstybiniam judumui

Daugelis statybos pramonės įmonių, kurios yra Lietuvos statybininkų asociacijos narės, suvokia socialinės apsaugos svarbą ir jau stengiasi perimti tarptautinius socialinės atsakomybės standartus.

Socialiniai partneriai sutinka, kad valstybės viešųjų pirkimų įstatymu įmanoma pagerinti padėtį nacionaliniu lygmeniu. Socialinė apsauga turėtų būti vienas svarbiausių viešųjų pirkimų konkurencijos rodiklių.

Kitas prioritetas – užtikrinti vienodas sąlygas tarpvalstybiniam judumui statybos pramonėje. Socialiniai partneriai sutinka, kad tarpvalstybinio mobilumo srityje turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos, todėl turėtų būti užtikrintas kontrolės mechanizmas. Profesinių sąjungų atstovai kartu su valstybinėmis institucijomis, pavyzdžiui, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine darbo inspekcija, turėtų tikrinti įmones, kuriose dirba užsieniečiai.

„Statybininkų profesinė sąjunga siekia teikti paramą komandiruotiems darbuotojams, teikdama jiems išsamią ir naujausią informaciją. Bendradarbiaujame su Danijos 3F profesinėmis sąjungomis, kurios kuria informacinį tinklą Šiaurės šalims (Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Norvegija, Danija, Suomija). Rengiama informacija apie skirtingų šalių darbo rinkos niuansus, kuri bus skleidžiama įvairiais kanalais“, – pabrėžia J. Subačiūtė-Žemaitienė

Kitas svarbus klausimas – profesinis mokymas statybos sektoriuje

Niekam ne paslaptis, kad kvalifikuota darbo jėga lemia darbo kokybę. Todėl ypatingą dėmesį reikėtų skirti profesiniam mokymui ir mokymams. Bendrovės lygmeniu turėtų būti organizuojama kiek įmanoma daugiau mokymų. Įgyvendinant skaitmenizacijos ir robotizacijos procesus, įmonės ypatingą dėmesį skiria profesiniam mokymui ir perkvalifikavimui.

Lietuvos statybininkų asociacija kartu su partneriais įgyvendino „Build up skills energotrain“ projektą. Buvo sukurta savanoriška darbuotojų sertifikavimo sistema. Darbuotojas gali užsiregistruoti „StatReg.lt“ ir gauti statybininko kortelę. StatReg.lt sistemoje registruotas asmuo bus pakviestas elektroniniu paštu į kvalifikacijos kursus ir kitus mokymus pagal jo gyvenamąją vietą. Sistemoje bus matomos galimos statybos, kvalifikacijos kėlimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizacijos, galimybės susipažinti su sertifikavimo procesu. Naudodamiesi šia sistema statybininkai greitai ir patogiai susipažins su informacija,  galės kelti savo kvalifikaciją ir plėtoti kompetencijas.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija