Teisininko konsultacija: kas nuo liepos 1 d. turi teisę gauti didesnį nei minimalų atlyginimą?

Klausimas: Dirbu personalo specialiste, tačiau man yra mokamas tik minimalus darbo užmokestis. Visuomenės informavimo priemonėse teko girdėti, kad pagal naująjį Darbo kodeksą minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams. Noriu paklausti – kuriems darbuotojams gali būti mokamas minimalus darbo užmokestis, o kuriems – ne? 

Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkė Rūta Malevskytė: 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos LR Darbo kodeksas, pakeitęs daugelį kasdienius darbo santykius reglamentuojančių teisės normų. Be kita ko, pasikeitė ir minimalaus darbo užmokesčio mokėjimo galimybės.

Pagal naujos redakcijos LR Darbo kodekso 34 str. 3 d. darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Darbo kodekso 141 str. 2 d. sakoma, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą.

Taigi, nuo 2017 m. liepos 1 d., dirbant pilną darbo savaitę (t. y. 40 valandų), minimalus darbo užmokestis gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, todėl visi darbdaviai turi peržvelgti darbuotojams mokamą darbo užmokestį. Be to, reikėtų vertinti ne tik tai, kokio dydžio bazinis atlyginimas yra mokamas darbuotojui, bet ir tai, ar darbuotojui yra mokama papildoma darbo užmokesčio dalis, priedai už įgytą kvalifikaciją, premijos už darbo rezultatus ir pan.

Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam nekeliami jokie specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ar profesiniai gebėjimai, nereikalingas tam tikras išsilavinimas. Daugybę klausimų kelia tai, kiek minimaliai kvalifikuoto darbuotojo atlyginimas turėtų būti didesnis už minimalią algą, kadangi LR Darbo kodeksas to nereglamentuoja.

Mano vertinimu, sprendžiant, kokio dydžio darbo užmokestis turėtų būti mokamas tam tikram darbuotojui, reikėtų apžvelgti konkrečios pareigybės darbuotojams konkrečiame mieste mokamus atlyginimus ir apskaičiuoti vidurkį. Taigi, darbuotojas, dirbantis kvalifikuotą darbą pilną darbo laiką (t. y. 40 valandų per savaitę), turėtų gauti didesnį nei minimalų darbo užmokestį. Tačiau, tai nereiškia, kad įsigaliojus LR Darbo kodekso nuostatoms, draudžiančioms kvalifikuotam darbuotojui mokėti minimalų darbo užmokestį, darbuotojo atlyginimas savaime padidės.

Darbdaviui nedidinant atlyginimo, kvalifikuotas darbuotojas, už pilną darbo laiką gaunantis tik minimalų darbo užmokestį, turi teisę pats kreiptis į darbdavį prašydamas pakeisti darbo sutarties sąlygas ir reikalauti mokėti jam didesnį darbo užmokestį. Darbdaviui tokio darbuotojo prašymo netenkinus, darbuotojas turi teisę kreiptis į įmonės darbo tarybą (jei įmonėje yra išrinkta darbo taryba) arba profesinę sąjungą arba galiausiai kreiptis į darbo ginčų komisiją.

Šaltinis: 15min.lt