Pereiti prie turinio

Socialiniai partneriai diskutavo apie iššūkius statybos sektoriuje: sutarta dėl bendradarbiavimo priemonių plano

Dalintis:

Sausio 16 d. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) būstinėje, J. Basanavičiaus g. 29A, Vilniuje, įvyko Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas. Jame dalyvavo LSA prezidentas Dalius Gedvilas, teisininkas Andrius Raščius, LPPSF pirmininkas Juozas Neverauskas, pirmininko pavaduotoja, teisininkė Dalia Jakutavičė, Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Susitikime kalbėta apie nelegalaus darbo eliminavimo galimybes statybos sektoriuje, diskutuota apie  bendrus darbdavių ir darbuotojų atstovų veiksmus siekiant kontroliuoti nelegalų darbą ir “šešėlį” statybose, mažinti jo apraiškas, aptartos galimos prevencinės priemonės.

 

Yra parengtos konkrečios priemonės nelegaliam darbui pažaboti, tačiau trūksta politinės valios

LSA prezidentas Dalius Gedvilas informavo apie šios organizacijos parengtas ir planuojamsas iniciatyvas nelegalaus darbo eliminavimui iš statybų sektoriaus. Tai yra sistemingų priemonių planas, kuris padėtų ženkliai pakeisti esamą situaciją sektoriuje.

Viena iš siūlomų iniciatyvų – statybos sektoriaus darbuotojų darbo išteklių registras statreg.lt, skirtas kaupti ir teikti informaciją apie darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius, mokymo, kvalifikacijos kėlimo bei žinių ir įgūdžių tobulinimo galimybes, atestavimo procedūrą. Ši sistema sukurta vadovaujantis Skandinavijos šalių ir Jungtinės Karalystės gerąja patirtimi.

Projekte yra numatyta konkreti priemonė, kuri padėtų sukontroliuoti nelegalaus darbo statybose mastus – tai statybininko kortelė. Jos pagalba galima būtų galima ne tik matyti statybininko kvalifikaciją ir darbo patirtį bei istoriją (kortelę galima būtų prilyginti elektroniniam darbo knygelės variantui), bet ir kontroliuoti darbuotojų darbo laiką statybose, o taip pat verslo liudijimų įsigijimo tvarką, pavyzdžiui, verlso liudijimus būtų galima išduoti tik tiems, kurie turi statybininko kortelę.

„Visa techninė bazė šiam projektui jau yra sukurta – belieka tik jį „paleisti“ naudojimui. Šiai nelegalaus darbo kontrolės ir „skaidrinimo“ statybų sektoriuje priemonei pritaria ir mūsų Asociacijai priklausančios įmonės. Tačiau kol kas nesulaukiame valdžios institucijų palaikymo: Aplinkos apsaugos, Finansų ministerijų. Tai pat matome nemažą pasipriešinimą iš smulkaus verslo atstovų“, – apgailestavo D. Gedvilas ir pridūrė, kad dar yra būtina darbo išteklių registro integracija su Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, SODRA, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Migracijos tarnyba bei Registrų centru.

Pasak LSA prezidento, kita efektyvi priemonė statybos įmonių veiklos, darbuotojų darbo sąlygų kontrolei galėtų būti nuolatinė kontroliuojanti institucija, kurioje būtų ir profesinių sąjungų atstovai. Tokios institucijos sėkmingai veikia Skandinavijos šalyse.

 

Sutarė dėl bendradarbiavimo priemonių plano

Susitikimo metu aptartos ir kitos šalies aktualijos: skaidrumo stoka viešiuosiuose pirkimuose, didėjantys emigracijos mastai, užsieniečių įdarbinimo statybos sektoriuje problemos.

Socialiniai partneriai sutarė bendradarbiauti ir numatė šias konkrečias priemones nelegaliam darbu iir „šešėliui“ statybos sektoriuje mažinti:

                   

  • Inicijuoti verslo liudijimų išdavimo tvarkos pakeitimus taip, kad asmuo, įgijęs verslo liudijimą, turėtų teisę darbus atlikti tik fiziniams asmenims;
  • Teisės aktuose numatyti, kad darbo jėgą galima būtų nuomoti tik iš tų ūkio subjektų, kurie yra įregistruoti Lietuvoje;
  • Organizuoti statybviečių patikrą įsteigiant nuolatinę kontroliuojančią instituciją;
  • Bendradarbiauti viešinant statybos sektoriaus darbuotojų darbo išteklių registrą statreg.lt ir jį įgyvendinant viešoje erdvėje;
  • Organizuoti konferencijas, seminarus, diskusijas nelegalaus darbo eliminavimo iš statybų sektoriaus  tematika siekiant kuo plačiau šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus pristatyti visuomenei, atsakingoms institucijoms.   

Straipsnį parengė Jūratė Jasiūnienė