Pereiti prie turinio

Šiandien prisimename holokausto aukas ir sakome: „Daugiau niekada”

Dalintis:

Nuotrauka: deeside.com

Šiandien, sausio 27-ąją, minime  Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną.

Šią dieną dieną, lygiai prieš 75 metus, 1945-siais , buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Diena pradėta minėti po 2005 m.lapkričio 1 dienos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos paskelbimo. Šioje rezoliucijoje atmetamas holokausto neigimas, smerkiama bet koks religinės netolerancijos kurstymas, priekabiavimo ir smurto prieš asmenis ar bendruomenes pasireiškimai dėl etninės kilmės bei religinių įsitikinimų.

Holokaustas (gr. holókaustos, iš hólos „visas“ + kaustós „išdegintas“) – sistemingas, masinis žydų tautos naikinimas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų. Nacistinės Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą.

Kaip teigiama Europos viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (EPSU) pranešime, skirtame šiai dienai, Aušvico stovykla buvo žiaurios represijų ir rasizmo sistemos dalis, mirties stovyklų, getų, priverstinio darbo, ir egzekucijų būrių tinklas.

„Holokausto metu buvo nužudyta 6 milijonai žydų, taip pat milijonai kitų nekaltų žmonių, pavyzdžiui, romų, kurie buvo žudomi vien dėl priklausymo etninei grupei. Nacių režimas simbolizuoja absoliučią priešingybę tam, ką palaiko profesinės sąjungos: žmogaus orumą, visų žmonių lygybę ir socialinį teisingumą. Mes esame kartu su visais, kurie sakė ir toliau teigia: „Daugiau niekada“ (angl. „Never again“).

Deja, net ir praėjus 75 metams, pasaulyje, ypač Europoje, šioms pamatinės vertybės paminamos dėl nacionalizmo ir ksenofobijos, suaktyvėjusio rasizmo ir antisemitizmo, homofobijos apraiškų. Stebimas ir moterų teisių suvaržymas dėl taupymo politikos ir laukinio kapitalizmo, kuris tik didina nelygybę ir neteisybę.“  

EPSU pranešime prisimenama ir prieš 75 metus mirusi Ana Frank, jauna žydų mergaitė, kuri ilgus metus su savo šeima slapstėsi, kol, galiausiai, visa šeima buvo išduota ir ištremta į Osvencimą, o vėliau į Bergeno-Belseno stovyklą. Ana Frank mirė neturėdama net 16 metų. Apie tai, ką jai ir jos šeimai teko išgyventi per visus šiuos metus, galima perskaityti ir dabar jos dienoraštyje, kuris tapo populiarus visame pasaulyje.  

„2019 m. EPSU kongrese labai aiškiai išsakėme savo poziciją: mes kovojame su rasizmu ir fašizmu – visuomenėje tam neturi būti vietos“, – apibendrinama EPSU pranešime.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija, būdama EPSU ir tarptautinės profesinių sąjungų bendruomenės nare, solidarizuojasi su pareiškime išsakytomis mintims bei, kaip ir anksčiau, sieks pagarbos asmens orumo, visų žmonių lygybės ir socialinio teisingumo vertybėms, nepaisant etninės kilmės, religinių ar kitų įsitikinimų.

 

Straipsnyje naudota epsu.org ir day.lt informacija