Profesinės sąjungos sunerimę dėl ES susitarimo su Japonija

Dalintis:

Šią savaitę Europos Komisija (EK) ir Japonijos vyriausybė ketina pasirašyti Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimą (EPS).

Liepos 6 d. EK pranešime spaudai Komisijos narė Cecilia Malmström sakė, jog pasirašydami EPS „siunčiame tvirtą signalą pasauliui, kad mes vis dar tikime atvira prekyba.” „Raginu Europos Parlamentą kuo greičiau patvirtinti šį susitarimą, kad Europos įmonės, piliečiai ir ūkininkai galėtų pasinaudoti šio sandorio pranašumais.”, – pridūrė ji.

Tačiau Europos viešųjų paslaugų profesinė sąjunga (EPSU) mano, kad, priešingai, Europos Parlamentas (EP), vietoje tokios skubos, turėtų atidžiai įvertinti ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo turinį.

Visų pirma EP turėtų patikrinti teiginį, kad susitarimas „… palaiko ES valstybių narių teisę viešąsias paslaugas išlaikyti viešosiomis ir nevers valdžios institucijų privatizuoti šių paslaugų ar panaikinti jų reguliavimo mechanizmą nacionaliniu ar vietos lygiu. Taip pat valstybių narių valdžios institucijos pasilieka teisę grąžinti viešajam sektoriui bet kokias privačias paslaugas. Europiečiai ir toliau patys galėtų spręsti, kokiu būdu būtų teikiamos jų sveikatos priežiūros, švietimo, energijos ir vandens tiekimo paslaugos.

Mat neseniai pasirašytoje ES ir Kanados prekybos sutartyje (CETA) tokios Europos piliečių teisės patiems priimti sprendimus dėl viešųjų paslaugų nėra numatyta.

CETA atveju EPSU ir kitos visuomeninės organizacijos siekė užkirsti kelią, kad susitarimas pablogintų viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę, tačiau vis dėlto šios sutarties galutiniame tekste yra nuogąstavimą keliančių nuostatų. Jos susijusios su CETA liberalizavimo įsipareigojimais, galimu bendro intereso reguliavimo pažeidimu, silpna tvarios plėtros dalimi ir specialių teisių bei išlygų investuotojams įtraukimu. Europos Komisija pastaruoju metu bandė sušvelninti kai kuriuos iš šių trūkumų parengdama „Aiškinamąją deklaraciją”, o investuotojų teisių klausimas vis dar laukia Europos Teisingumo Teismo sprendimo.

Atsižvelgiant į prieštaravimus ir diskusijas dėl CETA sutarties, EPSU tikėjosi, jog Europos Komisija ir valstybės narės patvirtins, kad ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas užtikrins geresnę apsaugą nuo viešųjų paslaugų sistemos, reguliavimo erdvės ir darbuotojų teisių pažeidimų.

Todėl EPSU pažymi, kad Europos Parlamentas turėtų visapusiškai įvertinti ES Japonijos ekonominės partnerystės susitarimo turinį, o ne kuo greičiau jį patvirtinti. Visų pirma EP nariai turėtų atidžiai įvertinti CETA bei ES ir Japonijos EPS ekonominės veiklos rūšių skirtumus rinkos atvėrimo aspektu, kad būtų užtikrintas ES progresas. EPSU taip pat primena apie EP pažadą, kad nerimą keliantis liberalizavimo įsipareigojimų įtraukimas į CETA neturėtų tapti precedentu būsimiems susitarimams. Bet koks sutarties nuostatų vertinimas turėtų apimti:

  • viešųjų paslaugų, pvz., vandens ir sanitarijos, atliekų, švietimo, sveikatos ir socialinių paslaugų (ypač ilgalaikės priežiūros), įsipareigojimų apimtis;
  • bendradarbiavimo reguliavimo apimtis;
  • ar vidaus paslaugų teikimas yra tinkamai apsaugotas sutarties viešųjų pirkimų skyriuje ir ar socialinės ir aplinkosaugos požiūriu tvarios sutartys yra įmanomos ir iš tikrųjų skatinamos;
  • ar valstybinių įmonių skyrius, kuriuo siekiama „vienodų sąlygų” viešosioms ir privačioms įmonėms, nedaro spaudimo viešųjų įstaigų funkcijoms ir misijai, t.y., bendrais interesais teikti viešąsias paslaugas;
  • įsipareigojimus dėl darbuotojų teisių ir pagarbos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartams, kurie turėtų apimti visus darbuotojus, nepaisant jų statuso.

Išsamesnė informacija apie kai kuriuos iš šių ir kitus susirūpinimą keliančius klausimus buvo išdėstyta bendrame laiške, kurį EPSU ir kitos visuomeninės organizacijos 2018 m. gegužės mėn. išsiuntė nacionaliniams parlamentams.

„ES ir Japonijos ekonominės partnerystės susitarimas dabar yra Europos Parlamento rankose. Europa susiduria su didėjančia nelygybe viešųjų paslaugų prieinamume,  nuolatiniu mokesčių vengimu ir sukčiavimu, spaudimu dėl darbuotojų teisių ir sektorinių kolektyvinių sutarčių. Turime išgirsti, kad ES ir Japonijos „bendrosios vertybės” apima apčiuopiamus įsipareigojimus dėl prieinamų ir aukštos kokybės viešųjų paslaugų visiems, kovos su sukčiavimu mokesčių sistemoje, darbuotojų teisių ir garantijų siir sukčiavimu bei darbuotojų teisių garantijoms, įskaitant teisę į informaciją ir konsultavimą bei kolektyvines derybas visiems darbuotojams.“, – teigiama EPSU pranešime.

Parengta pagal epsu.org informaciją