Profesinės sąjungos: ar galime tikėtis vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio, jeigu lygybės principo nesilaiko net aukščiausios valdžios institucijos?

Lapkričio 3 dieną Europoje buvo minima Vienodo darbo užmokesčio diena.

Europos Komisijos duomenys rodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas Europoje 2010 m. buvo 16,4%, 2015 m. ir 2016 m. – 16,2%, taigi per pastaruosius penkerius metus šis rodiklis beveik nesumažėjo.

Pats mažiausias, mažesnis nei 8% skirtumas tarp moterų ir vyrų atlyginimo už tą patį darbą, yra Belgijoje, Liuksemburge, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje. O didesnis nei 20% skirtumas yra tokiose valstybėse, kaip Austrija, Čekija, Vokietija, Estija, Jungtinė Karalystė. Lietuvoje moterų ir vyrų darbo užmokestis vidutiniškai skyrėsi 14,6 %, Latvijoje – 15,5 %, Estijoje – 27,7 %.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, valstybiniame sektoriuje šis atotrūkis siekia – 13,7 % privačiame – 17,6 %., o didžiausi skirtumai stebimi finansų ir draudimo (38,3 %.), beveik trečdaliu mažiau atgynimo moterys gauna informacijos ir ryšių, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse. Mažiausi skirtumai fiksuojami statybose ir švietime, kur jie neviršija trijų procentų.

„Per pastaruosius metus bendras moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas Europoje sumažėjo vos 0,2 proc., ir esant tokiems lėtiems pokyčiams mes vienodo moterų ir vyrų darbo užmokesčio turbūt nė nesulauksime.“,- nuogąstauja Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) konfederalinė sekretorė Montserrat Mir.  

„Ir kaip moterys gali uždirbti tiek pat, kiek vyrai, jeigu geriausiai apmokamos darbo vietos yra skirtos jiems? Labai daug moterų priverstos dirbti mažai apmokamus, laikinus darbus ar nepilną darbo dieną. O daugelis tų darbuotojų, kurios dirba gerus darbus, gauna ženkliai mažesnius atlyginimus nei vyrai.“, – priduria M. Mir.

Pasak ETUC lyderės, net pačioje Europos Komisijoje, kuri formaliai skatina lyčių lygybę darbe, yra didelis moterų ir vyrų pajamų skirtumas. Mat tik 9 iš 28 komisarų, 1 iš 4 pirmininko pavaduotojų ir 10 iš 37 generalinių direktorių yra moterys. O Europos Sąjungoje nėra nei vieno nacionalinio parlamento, kuriame būtų vienodai atstovaujama moterims.  

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skaičiuojant atotrūkį, neatsižvelgiama į kitas darbuotojo gaunamas naudas, kuriomis vyrai mėgaujasi dažniau nei moterys. Papildomos išmokos – priedai, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, dividendai, motyvacinės priemonės darbe – neretai sudaro nemažą kasmetinių pajamų, tačiau skaičiuojant atlyginimų atotrūkį, įtraukiamos nėra. Tad faktinė pajamų nelygybė gali būti dar didesnė. Tai ypač atsiliepia senyvame amžiuje. 

Pagal etuc.org ir 8diena.lt informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė