Net 22 mln. Europos darbuotojų negali sau leisti atostogauti: tarp jų – ir lietuviai

Dalintis:

Nauji Eurostat duomenys šokiruoja: daugiau nei 35 milijonų europiečių  (tarp jų – 22 milijonai darbuotojų) negali sau leisti per vasaros atostogas išvykti iš savo namų, nes jų pajamos tiesiog yra per mažos, ir yra arti 60% Europos Sąjungos (ES) nustatytos skurdo medianos, ar net žemiau jos. Daugelis darbuotojų šioje grupėje uždirba įstatymuose nustatytą minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) ir patenka į vis didėjančią taip vadinamų dirbančių skurdžių (angl. the working poor) kategoriją. Tuo metu ES Darbo laiko direktyva numato, kad darbuotojai turi turėti mažiausiai keturias savaites atostogų.

Blogiausia situacija yra Graikijoje, kur 88,9% žmonių, gyvenančių skurdo rizikoje, negalėjo sau leisti atostogauti, taip pat Rumunijoje (86,8%), Kroatijoje (84,7%), Kipre (79,2%) ir Slovakijoje (76,1%).

Daugiausiai šioje kategorijoje pagal žmonių skaičių yra Italijoje – 7 milijonai žmonių, po jos seka Ispanija (4,7 mln.), Vokietija (4,3 mln.), Prancūzija (3,6 mln.) Ir Lenkija (3,1 mln.) – žr. 1 lentelę.

Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) ir Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI) atliko 16 ES valstybių narių, kuriose MMA yra nustatytas įstatymais, skurdo analizę lyginant dvi gyventojų grupes – esančius  žemiau ES skurdo medianos ir gaunančius pajamas, viršijančias šią medianą. Skirtumas buvo matuojamas procentiniais punktais (pp), ir jis atskleidžia pajamų nelygybę.

Didžiausi skirtumai tarp dviejų grupių yra Kroatijoje (43,2 pp), Graikijoje (43 pp), Bulgarijoje (42,4 pp), Čekijoje (41,1 pp), Prancūzijoje (40,4 pp) ir Rumunijoje (40,1 pp).

Be to, tyrimas atskleidė, kad atostogų nelygybė per pastarąjį dešimtmetį išaugo. Šios kategorijos „čempionai“ yra Rumunija (+17 pp), Slovakija (+14 pp), Kroatija (+13,8 pp), Lietuva (+8,3 pp) Ir Vengrija (+7,9 pp).

ETUC pažymi, kad situaciją pagerintų ir daugiau europiečių galėtų atostogauti, jeigu būtų pritarta ES direktyvai dėl  tinkamo minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų, kurią rudenį svarstys Europos Parlamentas.

Jeigu būtų pritarta profesinių sąjungų siūlymams, Direktyvoje būtų numatyta, jog valstybių narių įstatymuose nustatytas MMA būtų ne mažesnis nei  60% ES medianos ir šalies 50% vidutinio darbo užmokesčio. Tokiu būdu atlyginimas padidėtų 22 mln. darbuotojų.    

Visą straipsnį (anglų k.) rasite čia:

https://bit.ly/37p1flw

 

Parengta pagal etuc.org informaciją