Pereiti prie turinio

Milijardai nesumokėtų „McDonald‘s“ mokesčių – grėsmė visai Europai

Dalintis:

Gegužės 14 d. Europos viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (EPSU), Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacija (EFFAT) bei Tarptautinė paslaugų darbuotojų profesinė sąjunga (SEIU) paskelbė bendrą ataskaitą dėl kompanijos „McDonald’s“ mokesčių vengimo ir slaptumo jurisdikcijos vykdymo Europoje bei visame pasaulyje, taip vadinamą „Nelaimingo maisto ataskaitą“ (angl. „Unhappy Meal report“).

Dar 2015 m. vasario mėn. Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) profesinių sąjungų koalicija paskelbė pranešimą apie „McDonald’s“ tyčinį vengimą mokėti daugiau kaip 1 mlrd. EUR pelno mokesčių Europoje per 2009-2013 m. laikotarpį.

Paaiškėjus šiam faktui, Europos Komisija inicijavo mokesčių auditą. Jis atskleidė jog „McDonald‘s“, turėdama milijardinį pelną, pradėjo taikyti mokesčių rojaus politiką, kai kompanijos būstinė yra registruojama šalyje, kurioje nustatyti labai maži pelno mokesčiai. Tąkart „McDonald‘s“ pasirinko Liuksemburgą. Beje, pažymėtina, kad ši šalis savo ruožtu priešinasi Europos Sąjungos (ES) siekiui sudaryti ES nepriklausančių mokesčių rojų sąrašą nenorėdama atbaidyti čia būstines įsteigusių stambių ir pelnu besidalijančių korporacijų.           

„Nelaimingo maisto ataskaita“ atskleidžia, kad, vos įpusėjus minėtam auditui, iš karto kitą dieną po Brexit‘o, kompanija, ir toliau vengdama atsakomybės, vėl pakeitė savo mokesčių politiką.  

Šį kartą iš Liuksmeburgo „McDonald’s“ perkėlė savo būstinę į Delavero valstiją JAV, įsteigdama daugybę įmonių-tarpininkių Singapūre, Honkonge, Jungtinėje Karalystėje, Kaimanų salose, Bermuduose, kt.

Nauja kompanijos struktūra tokia paini, jog jau nebeaišku, kurioje šalyje ji turėtų mokėti mokesčius. Juolab, kad „McDonald’s“ slepia savo finansinę atskaitomybę, įskaitant ir mokėtinus mokesčius bei tikrąjį pelną.

„Nelaimingo maisto ataskaita“ aiškiai parodo, kad mokesčių vengimo strategija, kurią taiko „McDonald’s“, neigiamai veikia visos Europos ir pagrindinės šios kompanijos rinkos – Prancūzijos, Italijos, Ispanijos bei Jungtinės Karalystės – bendruomenes, ypač darbuotojus (jų korporacijoje yra net virš 2 milijonų).

Kompanijos darbuotojai Didžiojoje Britanijoje, kurioje yra didžiausia ”McDonald’s” rinka, dirba pagal vadinamas ”nulines” sutartis be fiksuotos darbo trukmės, kai mokama tik už tas valandas, kurias darbuotojai išdirba juos iškvietus, kai yra poreikis. Tokios sutartys negarantuoja nei padoraus darbo užmokesčio, nei socialinių garantijų.

Todėl ”McDonald’s” darbuotojai šioje šalyje gegužės 1 dieną išėjo į gatves, reikalaudami darbo sutarties su fiksuotomis darbo valandomis ir 10 svarų atlygio už 1 darbo valandą bei profesinių sąjungų teisių pripažinimo.

Darbuotojų atstovams iš dalies pavyko sutarti su darbdaviais dėl minėtų reikalavimų, tačiau kadangi nemaža dalis ”McDonald’s” restoranų dirba pagal frančizę, streiko metu iškovotos garantijos „dengs” tik pačios kompanijos įsteigtus restoranus.

„Europos Komisija (EK) turi prisiimti atsakomybę siekiant pažaboti mokesčių rojaus politiką. Raginame EK tęsti ir dar labiau suaktyvinti korporacijų mokesčių auditą. Europos Sąjunga neturi leisti tokioms kompanijoms, kaip „McDonald’s“, veikti neskaidriai ir nebaudžiamai, neprisiimant atsakomybės“, – pažymi EPSU generalinis sekretorius Jan Willem Goudriaan

O štai EFFAT generalinis sekretorius Harald Wiedenhofer sako, kad šie nauji faktai, atskleidžiami „Nelaimingo maisto ataskaitoje“, yra naujas didžiulis smūgis tūkstančiams šios kompanijoms darbuotojų bei apskritai socialinei Europai. „McDonald’s” turi sąžiningai sumokėti savo mokesčių dalį ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, sąžiningą darbo užmokestį bei informavimo ir konsultavimosi teises visiems savo darbuotojams, antraip socialinės Europos ateičiai kyla didžiulis pavojus“, – priduria H. Wiedenhofer.  

Pažymėtina, jog 2017 m. pabaigoje europarlamentarų pareiškime dėl mokesčių vengimo konstatuojama, jog jie abejoja, ar ES valstybės turi pakankamai politinės valios didinti skaidrumą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu. Tąkart Europos Parlamento (EP) nariai apgailestavo, jog ES Tarybos sprendimams mokesčių srityje būtinas vienbalsiškumas ir ragino pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo.

Siūlyta ES lygiu nuolat atnaujinti bei viešinti tikrųjų įmonių savininkų registrus. Be to, EP ragino priimti naujas taisykles, kurios griežčiau reguliuotų tarpininkus (teisininkus ar buhalterius), padedančius vystyti agresyvų mokesčių planavimą, taip pat taikyti nuobaudas taisykles pažeidusiems tarpininkams ar bankams.

Pagal epsu.org, diena.lt ir europarl.europa.eu, theguardian.com informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija