Kodėl darbuotojų idėjos „nugesinamos“, nors jos gali nešti pelną?

Nuotrauka: dreamstime.com

Įmonės, kurios aktyviai domisi, palaiko darbuotojų idėjas, o vykusias – įgyvendina, laikomos inovatyviomis ir dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų už konkurentes, kuriose visos idėjos smelkiasi vien piramidės principu iš aukščiausių vadovų kabinetų. Kai darbuotojai dalijasi savo idėjomis, rūpesčiais, atvirai pasakoja apie problemas, su kuriomis susiduria, bendrovė pokyčius gali inicijuoti remdamasi praktiniais jų patarimais.

Tačiau ne dažna įmonė imasi jas sistemiškai įgyvendinti. Idėjų sklaidą bendrovėse tyrę mokslininkai sako, kad dažniausiai darbuotojų iniciatyvų vadovai neskatina ne dėl to, kad nenori dalytis valdžia, o todėl, kad esą patys stovi tarp dviejų ugnių.

Pastebėjimai iš pirmų lūpų

Norėdama paskatinti juos dalytis idėjomis bendrovė „Xerox“ pristatė „Earth Awards“ programą, kuri siūlė darbuotojams tobulinti produkciją ir visus procesus taip, kad jie būtų kuo mažiau žalingi aplinkai, geriausieji už tai buvo apdovanojami. Tarp nugalėtojų – pasiūlymai, kaip sukurti aplinkai nekenkiančias pakuotes, kaip pakuotes ruošti pakartotiniam naudojimui, kaip reklamuoti perdirbto popieriaus gaminius ir t. t. Įmonė skelbia, kad, pasinaudojus darbuotojų idėjomis, per keletą metų jai pavyko sutaupyti 10,2 mln. USD.

Automobilių gamintoja „Audi“ taip pat yra skelbusi, kad 2017 m. įgyvendinti darbuotojų pasiūlymai jai leido sutaupyti 108,6 mln. Eur. Pvz., variklių skyriuje dirbantys du specialistai pastebėjo, kad pastato ventiliacijos sistema veikia 24 valandas per parą. Jie pasiūlė sistemą laikyti įjungtą visu pajėgumu tik darbo dienomis nuo 6 iki 22 valandos, kai gamykloje yra žmonių. Sprendimas per metus „Audi“ leidžia sutaupyti 100.000 Eur.

Vadovams trūksta galios

Vis dėlto ne visose bendrovėse atvira idėjų sklaida yra skatinama. JAV darbuotojų įsitraukimo konsultacinė įmonė „Sideways 6“ yra atlikusi tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad 82% darbuotojų turi minčių, kaip patobulinti bendrovės veiklą, bet 34% jų tvirtina, kad vadovai bet kokias išsakomas idėjas ignoruoja. Pasitaiko ir tokių įmonių, kurios bet kokius darbuotojų pasiūlymus užgniaužia jau pirmoje stadijoje.

Trijų JAV verslo mokyklų mokslininkai kartu ėmėsi tyrimo, kuriuo mėgino išsiaiškinti, kodėl vadovai neskatina darbuotojų dalytis idėjomis, kai jos akivaizdžiai pagelbėtų bendrovei tobulėti.

Jie parodė, kad taip nutinka dėl dviejų priežasčių: patys tiesioginiai vadovai neturi laisvės laviruoti ir jų svarbiausia užduotis – nenukrypti nuo iškeltų tikslų.

Dažniausiai vadovai susiduria su dviem sunkiausiomis kliūtimis: jie neturi galios pritarti pavaldinių iniciatyvoms, nes nėra įgalinti inicijuoti pokyčių, be to, yra priversti siekti trumpalaikių rezultatų.

Laisvės ir ilgalaikių tikslų svarba

Mokslininkų teigimu, net tais atvejais, kai vadovams suteikiama autonomija, svarbiausias dalykas, kurio iš jų reikalaujama, yra per trumpą laiką pasiekiami rezultatai, o ne ilgalaikis tvarumas. Tokiomis aplinkybėmis net geriausių intencijų turintys vidurinės grandies vadovai vengia atvirai raginti darbuotojus dalytis idėjomis, o kartais gali net patys tokias iniciatyvas užgniaužti.

Mokslininkai atliko keturis tyrimus, kurių duomenis palygino tarpusavyje, taip pat sugretino dviejų šalių – JAV ir Indijos – tyrimų rezultatus. Visi jie patvirtina, kad darbuotojų iniciatyvą skatina, priima ir įgyvendina tie vadovai, kuriems aukščiausio lygio vadovybė suteikia manevrų laisvės ir kartu kelia daugiau ilgalaikių negu trumpalaikių tikslų. Tyrėjai pabrėžia, kad tinkamai idėjų sklaidos terpei tik vieno iš šių elementų nepakanka.

Įmonėms, kurios nori pajudėti iš tokios stagnacijos taško, specialistai pataria įsivertinti, kiek bendrovės aukščiausio lygio vadovai užsiima mikrovadyba ir taip užkerta kelią vidurinės grandies vadovams būti autonomiškiems bei generuoti ilgalaikius tikslus.

Parengta pagal vz.lt informaciją