Kalėdos „kvepėjo” prabanga tik mažai daliai gyventojų

Šventinis laikotarpis parodė, kad vieni gyventojai, net ir turintys darbą, turėjo planuoti savo išlaidas ieškodami kuklesnių dovanų bei vaišių, kai kiti vyko į tolimas keliones, dovanojo prabangias dovanas. Viena tokios skirtingos elgsenos priežasčių – netolygus pajamų pasiskirstymas tarp gyventojų.

Tyrimai atskleidžia, kad pajamų nelygybė pasaulyje atsiranda dėl įvairių tarpusavyje susijusių ir sudėtingų priežasčių: nuolatinių ekonomikos struktūros pokyčių, darbo rinkos transformacijų, vykdomos mokesčių politikos, nelygios švietimo kokybės ir jo prieinamumo, turto koncentracijos tarp turtingų asmenų, įvairių formų diskriminacijos bei politinio ir ekonominio nestabilumo.

Pajamų nelygybė: kaip Lietuva atrodo bendroje ES statistikoje

Kaip teigiama Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) naujausioje metinėje skurdo ir socialinės atskirties apžvalgoje, nepaisant reikšmingos pažangos ir stabilaus ekonomikos augimo nuo įstojimo į ES, ne visi Lietuvos gyventojai vienodai pajuto šio augimo teigiamus padarinius.

Ekonominis augimas Lietuvoje dažnai buvo koncentruotas tam tikruose sektoriuose ir regionuose, paliekant pažeidžiamus gyventojus už šio proceso ribų. Viena iš aktualiausių problemų tapo pajamų nelygybė, kuri nuo pat įstojimo į ES išliko labai aukšta.

Apžvalgoje pažymima, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, 20 proc. pačių turtingiausių ir 20 proc. pačių skurdžiausių žmonių Lietuvoje pajamų lygis skyrėsi 6,95 karto (žr. pav.), kai Europos Sąjungos vidurkis buvo 5,03 karto. 2015 m. buvo stebimas rekordinis pajamų nelygybės padidėjimas šalyje, jis buvo 2,24 karto didesnis negu Europos Sąjungoje. Vėliau pajamų nelygybė Lietuvoje nuosekliai mažėjo, bet 2022 m. buvo stebimas nedidelis jos šoktelėjimas. 2023 m. pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų siekė net 6,32 karto.

Analizuojant pajamų nelygybės lygį tarp ES valstybių, matoma, kad mažiausias atotrūkis tarp 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių gyventojų ir 20 proc. mažiausias pajamas gaunančių gyventojų išlieka Slovėnijoje, Belgijoje, Čekijoje ir Slovakijoje. Tuo metu Lietuva patenka į „rekordininkių“ trejetuką: Bulgarijoje, Lietuvoje ir Latvijoje ekvivalentinės disponuojamos pajamos tarp daugiausiai uždirbančiųjų ir mažiausiai uždirbančiųjų skiriasi daugiau nei 6 kartus.

Neraminanti tendencija

2023 m., lyginant su 2013 m., pajamos didėjo tik labiausiai pasiturinčių gyventojų sluoksnyje. Turtingiausių 20 proc. žmonių Lietuvoje pajamos didėjo 0,8 proc., o visose kitose gyventojų grupėse pajamos santykinai mažėjo, taip pat ir tarp skurdo riziką patiriančių gyventojų, nepaisant didinamų išmokų nepasiturintiems ir kylančio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).

Europos Sąjungoje, atvirkščiai, nepasiturinčių gyventojų, taip pat vidutiniškai uždirbančių pajamos didėjo, o turtingiausių – mažėjo 0,7 proc. Tai švelniai išlygina pajamų nelygybę ES tarp turtingiausių gyventojų ir skurdžiausių bei esančių viduriniame sluoksnyje.

Europos Komisijos (EK) naujausioje ataskaitoje pabrėžiama, kad pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka kritiškai aukšta. Pastarojo dešimtmečio analizė parodė, kad pajamos didėjo tik tarp turtingiausių gyventojų, taip paaštrinant pajamų nelygybę visuomenėje.

Pajamų nelygybės Lietuvoje priežastys

Nors pajamų nelygybės priežasčių yra daug, nagrinėjant Lietuvos atvejį koncentruojamasi į pagrindines priežastis, kurias pastaraisiais metais akcentuoja ir EK.

Ataskaitose jau kelis metus iš eilės pabrėžiama, kad aukštą pajamų nelygybę lemia keli veiksniai:

• Regresyvi ir socialinio teisingumo neužtikrinanti mokesčių sistema. Pabrėžiama, kad Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas aukštoms pajamoms yra per žemas, o esama mokesčių sistema ribotai prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo. Tai sąlygoja nepakankamą perskirstymą nuo BVP ir reiškia, kad Lietuva į viešąsias paslaugas ir socialinę apsaugą investuoja mažiau negu dauguma Europos Sąjungos šalių.

Nevienodo apmokestinimo problema sudaro prielaidas mokestiniam arbitražui, kai gaunant pajamas pagal skirtingas veiklos rūšis yra mokami mažesni mokesčiai. Tai ypač prisideda prie pajamų nelygybės didėjimo, nes žmonės, gaunantys didesnes pajamas, gali išvengti aukštesnių mokesčių ir taip dar labiau padidinti savo pajamas, palyginti su mažiau uždirbančiais gyventojais. Deja, 2023 m. Finansų ministerijos pristatyta mokesčių reforma buvo atmesta.

• Socialinių išmokų ribotumas mažinant pajamų nelygybę. Nors socialinės išmokos sušvelnina pažeidžiamų gyventojų skurdą, o kartais net ir padeda tam tikroms gyventojų grupėms jo išvengti, jų dydis ir aprėptis dažnai yra nepakankami, kad sumažintų pajamų nelygybę visoje šalyje.
• Regioniniai skirtumai. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrities BVP vienam gyventojui yra apie 133 proc. nuo ES vidurkio. Tuo metu kitų apskričių BVP vienam gyventojui yra žymiai žemesnis, pavyzdžiui, Tauragės apskrities BVP vienam gyventojui siekia tik apie 49 proc. nuo ES vidurkio.

Regioniniai skirtumai Lietuvoje daro reikšmingą įtaką ir kitoms sritims, tokioms kaip užimtumas, švietimas, sveikata ir socialinės paslaugos. Regionuose su žemesniu BVP dažnai yra mažiau darbo vietų ir mažesnis užimtumas, o tai prisideda prie aukštesnio nedarbo lygio ir mažesnių pajamų.

Ką daryti?

NSMOT pažymi, kad siekiant pažaboti nelygybę būtina imtis šių žingsnių:

• Užtikrinti didesnį mokesčių sistemos progresyvumą. Taiklesnis mokesčių perskirstymas ženkliai prisidėtų prie pajamų nelygybės sumažinimo ir valstybės biudžeto didinimo.  Būtina sujungti įvairių rūšių apmokestinamąsias pajamas ir vienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingoms veikloms. Mokesčiai turėtų siekti socialinio teisingumo, t. y. priklausyti ne nuo pajamų rūšies, o nuo pajamų dydžio.
• Iš esmės peržiūrėti didelį kiekį nepagrįstų mokestinių lengvatų ir jas naikinti. Svarbu pažymėti, kad dalis šių lengvatų yra reikalingos ir didinančios pajamas į rankas mažiausias pajamas uždirbantiems asmenims. Vis dėlto dalis lengvatų yra iškreipiančios apmokestinimo teisingumą ir didinančios pajamų nelygybę.
• Apmokestinti prabangią nuosavybę ir prabangos prekes. Lietuvoje surenkama turto mokesčių dalis yra žymiai mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis: Lietuvoje – 0,3 proc. nuo BVP, kai Europos Sąjungoje – 2,2 proc. Itin brangią nuosavybę ir prekes, kurios nėra būtinos ar svarbios (pavyzdžiui, privatūs lėktuvai, jachtos, prabangūs juvelyriniai dirbiniai ir pan.), gali sau leisti įsigyti turtingi žmonės, kurie pagal savo galimybes turėtų prisidėti prie bendrojo gėrio ir didesniais mokesčiais. Didesnio mokesčio prabangiai nuosavybei bei prabangos prekėms įvedimas į valstybės biudžetą atneštų daugiau pajamų.
• Labiau kontroliuoti PVM grobstymą ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą. Lietuva nesurenka beveik 25 proc. PVM mokesčio, t. y. per metus biudžeto nepasiekia beveik vienas milijardas Eur. PVM grobstymui užkardyti būtinas kontroliuojančių įstaigų pajėgumų stiprinimas, kontrolė ir baudų didinimas.

Parengta pagal NSMOT analizę