Kai darbdavys atsisako išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų: specialistų konsultacija

Dalintis:

Nuotrauka: delfi.lt

Netrukus prasidės vasara – atostogų metas. Tačiau ką daryti, jei darbdavys atsisako išleisti darbuotoją per praėjusius metus prikauptų atostogų, teigdamas, kad įmonė neturi pakankamai lėšų išmokėti atostoginiams? Šį argumentą kai kurie darbdaviai pasitelkia šiuo sudėtingu karantino laikotarpiu, sumažėjus kai kurių sektorių įmonių veiklos apimtims. Pateikiame Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komentarą.   

Atostogų suteikimo tvarka pagal Darbo kodeksą

Darbo kodekso 128 str. 2 dalis numato, jog darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę), arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. O bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės.

DK 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

1) nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;

2) tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; 3) darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;

4) mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;

5) kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

DK 128 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, ar kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 dienos iki kitų metų gegužės 31 dienos, jeigu juose nenustatoma kitaip.

 

Dėl atostogų suteikimo abi šalys turi susitarti

Pastebėtina, jog darbuotojas turi teisę į kasmetines atostogas, o darbdavys – pareigą suteikti jas tais pačiais darbo metais, už kuriuos atostogos yra suteikiamos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2008, kiekvienoje konkrečioje situacijoje ši darbuotojo teisė ir atitinkama darbdavio pareiga įgyvendinamos šalių susitarimu.

Reikalavimas susitarti dėl darbuotojo teisės į kasmetines atostogas įgyvendinimo tvarkos įstatyme įtvirtintas siekiant maksimaliai suderinti neretai besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti atostogas norimos trukmės (pvz., dalimis) ir jam patogiu laiku, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės ar įstaigos veiklos efektyvumas).

DK nustato abiejų šalių pareigą (darbuotojo – pasinaudoti, o darbdavio suteikti) kasmetines atostogas bent kartą per darbo metus.  Paminėtina, jog visaverčiam darbuotojo poilsiui yra reikalinga tam tikra minimalioji kasmetinių atostogų trukmė, todėl įstatymų leidėjas DK numatė būtent tokią trukmę. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba mažesnė kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės (DK 128 straipsnio 1 dalis).

VDI specialistų nuomone, nėra svarbu, kas sudaro nepertraukiamąją kasmetinių atostogų trukmę (iš kokių laikotarpių sukauptos atostogos), tačiau svarbiausia, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių, per darbuotojo darbo metus, nebūtų trumpesnė nei numato DK. Likusi kasmetinių atostogų dalis darbuotojui suteikiama  pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę arba šalių susitarimu.

Atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, darytina išvada, kad darbdaviui nustatyta pareiga suteikti darbuotojui kasmetines atostogas už einamuosius metus, o iniciatyvos teisė dėl atostogų suteikimo trukmės, jų skaidymo ir kitų klausimų priklauso darbuotojui.

Akcentuotina, jog darbdavys ar darbuotojas vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, t. y. susitarimu šalys turi aiškiai susitarti dėl atostogų suteikimo fakto. Taigi, kasmetinės atostogos suteikiamos pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje arba šalių susitarimu, tačiau iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų skaidymo, trukmės ir datų priskirta darbuotojui (pateikus prašymą).

 

Nesutarimai nagrinėjami darbo ginčių komisijoje

Tais atvejais, kai tarp darbdavio ir darbuotojo kyla nesutarimai dėl atostogų suteikimo tvarkos ir sąlygų, tokie ginčai nagrinėjami DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Taigi, darbuotojas turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą, kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (DK 220 straipsnio 1 dalis). Darbo ginčo šalis darbo ginčų komisijai privalo raštu ar elektroniniu paštu, pasirašiusi elektroniniu parašu, pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, kuriame nurodoma ginčą inicijuojančios šalies (ieškovo) vardas, pavardė, gyvenamasis adresas; kitos šalies (atsakovo) pavadinimas, buveinės adresas; pateikiamas suformuluotas reikalavimas; aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas; pridedamų dokumentų sąrašas.

Prašymas pateikiamas darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Prašymą galima atsiųsti paštu taip pat ir elektroniniu paštu info@vdi.lt (jei turite elektroninį parašą). Prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai formą galite rasti VDI tinklapyje vdi.lt, skiltyje „Darbo ginčai“.

VDI tinklapyje yra skelbiamos konsultacijos darbo teisės klausimais (www.vdi.lt → DUK). Neradus reikiamos konsultacijos rūpimu klausimu, siūlome kreiptis į VDI konsultaciniu telefonu (8 5) 213 9772.

 

Parengta pagal Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus teisininkės Austėjos Miškinytės konsultaciją