Ką svarbu žinoti darbuotojams ir jų atstovams organizuojant nuotolinį darbą įmonėje

Nuotolinis darbas COVID-19 krizės metu įgavo didžiulį mastą, ir panašu, kad jo apimtys vargiai sumažės net ir pasibaigus pandemijai. Kai kuriems darbuotojams toks darbo pobūdis buvo teigiama patirtis, bet paaiškėjo ir galimos rizikos. Tačiau nuotolinis darbas prasidėjo ne įsibėgėjus koronaviruso pandemijai, bet daug anksčiau, kaip naujų technologijų ir skaitmeninių priemonių kūrimo pasekmė.

Visgi pandemijos metu nuotolinio darbo rūšis paplito dar labiau:  net 40 procentų darbuotojų Europos Sąjungoje dirbo per nuotolį, ir tai turės didelę įtaką darbo organizavimui ateityje. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) apklausa, daugiau nei 80 procentų darbdavių planuoja ir toliau naudoti nuotolinį darbą bei skaitmeninti darbo procesus.

Darbuotojai turi turėti galimybę rinktis dirbti nuotoliniu būdu

Tinkamai reguliuojant ir derantis su profesinėmis sąjungomis nuotolinis darbas gali turėti daug privalumų darbuotojams, įskaitant didesnę autonomiją ir lankstumą. Darbuotojų laikas, sutaupytas nesinaudojant kasdienėmis kelionėmis, gali būti skirtas laisvalaikiui ir asmeniniam gyvenimui, taigi geresnei gyvenimo kokybei ir didesniam pasitenkinimui darbu.

Tačiau nuotolinis darbas ne visada naudingas darbuotojams. Ir jie turėtų turėti galimybę pasirinkti dirbti nuotoliniu būdu, ar ne. Todėl labai svarbu, kad nuotolinis darbas būtų savanoriškas, sudarant sąlygas tvarką keisti.

Nacionaliniai darbo įstatymai daugiausiai skirti darbo santykiams darbo vietose, darbdaviui tiesiogiai kontroliuojant. Tai taip pat taikoma ir darbuotojų sveikatos ir saugos taisyklėms. Tačiau dirbant nuotoliniu būdu darbas atliekamas vietoje, kurios darbdavys tiesiogiai negali kontroliuoti.

Be to, keli nuotolinio darbo elementai kelia iššūkį darbuotojų ir profesinių sąjungų teisėms, todėl derybose dėl nuotolinio darbo susitarimų profesinės sąjungos turi apibrėžti šių teisių apsaugos pagrindus.

Nuotolinio darbo trūkumai ir pavojai

Pandemija patvirtino, kad ilgalaikis ir nuolatinis darbas per nuotolį kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai. Darbuotojai praneša apie skausmus kūne dėl prastų darbo sąlygų, atsiradusį izoliacijos jausmą dėl sumažėjusio kontakto su kolegomis.

Taip pat darbas namuose ištrina ribą tarp profesinio ir privataus gyvenimo: pasibaigus darbo valandoms darbuotojams sunkiau laiku atsijungti.

Nuotolinis darbas kelia ir lygybės klausimus – ne visi darbuotojai gali vienodai naudotis nuotoliniu darbu, nes ne visi darbuotojai namuose turi tinkamai įrengtą darbo vietą.

Todėl reikėtų sudaryti sąlygas darbuotojams, turintiems mažus, nuotoliniam arbui nepritaikytus būstus, dirbti tam palankiose erdvėse ir netaikyti sankcijų už tai, kad jie negali dirbti nuotoliniu būdu.  

Kaip užtikrinti saugias nuotolinio darbo sąlygas?

Atkreiptinas dėmesys, jog darbdavių įsipareigojimas saugoti savo darbuotojų sveikatą ir saugą bei garantuoti, kad darbo vietose nebūtų smurto ir priekabiavimo, išlieka net ir dirbant nuotoliniu būdu.

Todėl kartu su profesine sąjunga turi būti ieškomi tinkami sprendimai, kaip pašalinti nuotolinio darbo riziką sveikatai ir saugai.

SVARBU:

·         Nuotoliniam darbui turėtų būti taikomi teisės aktai dėl darbo valandų ir viršvalandžių.

·         Turėtų būti užtikrinama teisė laiku atsijungti ne tik nuotoliniu būdu dirbantiems, bet ir visiems kitiems darbuotojams.

·         Skaitmeninių stebėjimo priemonių, tokių kaip internetinės kameros,  naudojimas kelia grėsmę darbuotojų teisei į privatumą. Tai ypač aktualu dirbant namuose. Todėl visais būdais reikia užkirsti kelią darbdavio piktnaudžiavimui minėtomis priemonėmis.

·         Nuotoliniam darbui reikalingas valdymo stilius, pagrįstas abipusiu pasitikėjimu ir autonomija, o ne įkyria darbo kontrole.

·         Norint išvengti nelygybės apraiškų darbo vietose darbdaviai ir profesinės sąjungos turėtų nustatyti, kurias užduotis galima atlikti nuotoliniu būdu. Darbuotojui, kuris fiziškai turi būti darbo vietoje, turėtų būti galimybė nuotoliniu būdu atlikti tam tikras užduotis.

·         Be to, darbdaviai turėtų garantuoti vienodą požiūrį į visus darbuotojus: nors nuotoliniai darbuotojai rizikuoja būti mažiau pastebimi, visgi darbdaviai jiems turi suteikti tokias pačias mokymo ir karjeros galimybes.

·         Kalbant apie lyčių lygybę, nuotolinis darbas neturėtų būti vertinamas kaip sprendimas, leidžiantis moterims suderinti profesinį gyvenimą su pareigomis namuose, už tai joms mokant mažesnį atlyginimą.

·         Nuotolinis darbas neturėtų būti pretekstas nevykdyti lygybės politikos, taip pat geros kokybės valstybinės vaikų priežiūros plėtros.

·         Nuotoliniai darbuotojai neturi prisiimti jokių papildomų išlaidų, susijusių su darbu namuose. Darbdaviai turėtų aprūpinti darbuotojus visa tinkama erdve ir įranga (technika ir baldais), reikalinga jiems vykdyti darbo pareigas.

·         Darbdaviai turėtų padengti, arba kompensuoti visas nuotolinio darbo metu patirtas papildomas išlaidas, įskaitant interneto, draudimo, šildymo, elektros, darbo vietos nuomos ar mobiliojo telefono paslaugos išlaidas.

Profesinės sąjungos vaidmuo

Pastebėta, kad nuotolinis darbas taip pat kelia iššūkius pagrindiniam darbo vietos vaidmeniui organizuojant ir plėtojant profesinių sąjungų veiklą, nes dabartinis mūsų profesinių sąjungų modelis atsirado organizuojant darbuotojus darbo vietoje ir taikant kolektyvinį požiūrį į darbą bei darbuotojų ir jų atstovų santykius.

Nuotolinis darbas gali padidinti darbo individualizavimą, izoliuoti darbuotojus namuose. Todėl profesinės sąjungos turėtų padėti užtikrinti minimalų fizinį darbuotojų buvimą darbo vietoje, kad šie palaikytų socialinius ryšius su kolegomis ir darbuotojų atstovais.

Darbdaviai taip pat turi pasirūpinti, kad profesinės sąjungos galėtų saugiai naudotis įmonės komunikacijos priemonėmis ir tokiu būdu palaikytų reguliarų bendravimą su darbuotojais.

Profesinės sąjungos turėtų veikti greitai ir siekti padėti reguliuoti nuotolinį darbą įmonėje pasitelkdamos socialinį dialogą ir kolektyvines derybas, ypač todėl, kad darbdaviai suprato galimą nuotolinio darbo naudą taupydami biuro išlaikymo išlaidas ir matydami ilgesnį laiką namuose dirbančių darbuotojų produktyvumą.

Kolektyvinės derybos gali suteikti darbuotojams galimybę naudotis didesniu lankstumu organizuojant savo darbą, užtikrinant optimalų apsaugos lygį ir pagarbą jų teisėms.

Parengta pagal industriall-union.org informaciją