JT Žmogaus teisių komitetas pateikė komentarą dėl taikių susirinkimų, taip pat ir streikų

Liepos 23 d., 129-osios sesijos metu, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas patvirtino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnio, suteikiančio teisę į taikius susirinkimus, bendrąjį komentarą nr. 37, dėl kurio savo pastabas yra pateikusi ir Lietuva.

Šis komentaras yra dvejų metų konsultacijų su pilietine visuomene bei ekspertais, taip pat ir profesinėmis sąjungomis, kulminacija. Jame ne tik pripažįstama teisė į taikius susirinkimus (taip pat ir streikus), bet ir tai, jog šios teisės pilna apsauga įmanoma tik tada, kai ginamos ir kitos teisės, ypač teisė į asociacijų laisvę.

Teisė į taikius susirinkimus turi būti apsaugota ir skaitmeninėje erdvėje

Bene svarbiausias šio išaiškinimo aspektas yra patvirtinimas, kad teisė į taikius susirinkimus taip pat turėtų būti apsaugota ir skaitmeninėje erdvėje, ji taip pat apima ir nuotolinį, ar virtualų dalyvavimą. „Tai ypač aktualu Covid-19 pandemijos metu, kai tiek daug taikių susibūrimų persikėlė į internetinę erdvę“, – sakė specialusis pranešėjas Clément Voule, atsakingas už taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę.

Kaip teigiama Komiteto komentare, visos Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ratifikavusios šalys įsipareigoja gerbti, saugoti ir įgyvendinti šių šalių piliečių teisę į laisvę rengti taikius susirinkimus. Pažymėtina, kad šį paktą ratifikavo 173 šalys, Lietuva jį ratifikavo 1991 metais.

Skubiai būtinas teisiškai įpareigojantis dokumentas

„Visgi praktikoje mes pastebėjome, kad per pastaruosius penkerius metus išaugo šalių, kuriose susirinkimų laisvė (įskaitant ir streiko veiksmus) yra apribota arba net uždrausta, protestų bei streikų metu naudotas smurtas, taip pat taikių susirinkimų bei protestų metu padaugėjo savavališkų suėmimų.“, – bendrame pareiškime dėl Komiteto komentaro pažymi profesinės sąjungos.

Anot darbuotojų atstovų, už tai, kad darbuotojai netenka galimybių vykdyti taikius streikus ir protestus, dažnai yra atsakingi privatūs subjektai, įskaitant tarptautines įmones. Tai dažnai daroma per neteisėtus atleidimus iš darbo ir kitas diskriminacijos formas, tokios kaip darbuotojų žeminimas, bauginimas, psichologinis smurtas, kt.

„Kol minėtų teisių apsauga ir užtikrinimas nebus privalomi visoms įmonėms, tol visa tai bus palikta   savanoriškoms įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvoms, kurios asociacijų ir susirinkimų laisvės kontekste visada buvo silpnos. Pasaulinis profesinių sąjungų judėjimas primena apie skubų poreikį priimti teisiškai įpareigojantį dokumentą, kuris tarptautinėje žmogaus teisių teisėje reglamentuotų tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą.

Žmogaus teisių komitetas yra 18 nepriklausomų ekspertų grupė, kuri stebi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimą.

Parengta pagal publicservices.international ir ohchr.org