J. Subačiūtė-Žemaitienė: nesinori tikėti, kad sunkiu metu atsisakysime socialinio dialogo energetikos sektoriuje

Spalio 11 dieną, Briuselyje, vyko Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU) Sektorinio socialinio dialogo elektros energijos darbo grupės posėdis.

Jame pagrindinis akcentas buvo skiriamas Europos elektros energetikos sektoriuje veikiančių socialinių partnerių bendradarbiavimo programai 2023-2024 metams, jos tvirtinimui.

Deja, nors susirinko apie 30 profesinių sąjungų atstovų, iš darbdavių pusės atvyko vos keli.

Kaip sako Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė, kuri yra minėtos darbo grupės narė, susitikime atstovaujanti Lietuvos energetikos sektoriuje veikiančioms profesinėms sąjungoms, išvydus tokį menką susidomėjimą iš darbdavių pusės atrodo, kad socialinis dialogas elektros sektoriuje slysta iš rankų. 

„Visgi, nesinori tikėti, kad tokiu visiems sunkiu metu būtų atsisakyta problemas spręsti susitarimų būdu, kai gali laimėti abi pusės”, – viliasi J. Subačiūtė-Žemaitienė.

Taip pat Lietuvos atstovė dalyvavo ir spalio 12 d. įvykusiame EPSU 57-jame Nuolatinio komunalinių paslaugų komiteto posėdyje. 

Pagrdindinis šio susitikimo aspektas – energijos kainų krizė, jos sprendimo mechanizmai, rinkos vaidmuo ir teisė į prieinamą energiją.

Taip pat buvo paliesti dujų, atliekų, vandens sektorių klausimai.

Posėdyje buvo pristatyti elektros rinkos liberalizavimo tyrimo, ES reakcijos į energijos kainų krizę analizės rezultatai.

Lietuvos atstovė J. Subačiūtė-Žemaitienė posėdyje apžvelgė energijos kainų pokyčius šalyje, infliacijos pasekmes agyventojams ir darbuotojams bei jų perkamajai galiai. 

Ji ypatingai pabrėžė sudėtingą šilumos ūkio sektoriaus situaciją. Anot Lietuvos atstovės, nors šildymo kainos pasiekė neregėtas aukštumas, šis paslaugos pabrangimas labai menkai pagerins šilumos ūkio įmonių darbuotojų situaciją. Taip yra dėl ydingos šilumos kainos nustatymo metodikos specifikos, kurią nustato kainų reguliuotojas – Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. 

Šioje metodikoje darbuotojų darbo užmokesčio dedamoji yra nepakankama ir neadekvati, todėl šilumos tiekimo bendrovių galimybės didinti darbo užmokestį yra labai ribotos, o darbuotojų darbo užmokesčio dydis auga per lėtai. Menkas darbo užmokesčio padidėjimas niekaip nekompensuoja pastarųjų metų prekių ir paslaugų pabrangimo.  

Didelė kvalifikuotų šilumo ūikio bendrovių specialistų dalis gauna kiek daugiau nei minimalų atlyginimą, nors jų darbas sunkus ir atsakingas. 

Pasak J. Subačiūtės-Žemaitienės, tokioje situacijoje galėtų pagelbėti politinė valia ir subalansuotas šakos kolektyvinis susitarimas, kuriame būtų nustatomas darbo užmokesčio indeksavimo mechanizmas, taip pat viršvalandžių apskaitymo ir apmokėjimo tvarka, kt.