J. Neverauskas: situacija, kai dirbantieji atsiduria ties skurdo riba, yra visiškai neteisinga

Šiemet, lapkričio 18 dieną, jau antrą kartą buvo minima Pasaulinė vargstančiųjų diena, kurią 2016 m. paragino minėti Popiežius Pranciškus.

Jis, sekmadienį Šv. Petro bazilikoje aukodamas mišias, skirtas šiai dienai, pažymėjo, jog „neteisingumas yra išsigimusi skurdo šaknis“.

Profesinės sąjungos primena, kad būtent neteisingumas paskirstant įmonių pelną, kai itin maža jo dalis tenka darbuotojams, kurie ir yra pagrindiniai įmonių pridėtinės vertės kūrėjai, lemia dirbančiųjų skurdą.

Beje, šis reiškinys pastaraisiais metais vis didėja.

Remiantis 2016 m. Eurostat duomenimis, beveik dešimtadalis (9,6%) dirbančių asmenų, sulaukusių 18 metų Europos Sąjungoje (ES), susidūrė su skurdo rizika. Jai atsirasti didelę reikšmę turėjo darbo sutarties tipas: pavyzdžiui, dirbantys ne pilną darbo dieną skurdo riziką patyrė dvigubai dažniau (15,8%) nei dirbantieji pilną darbo dieną (7,8%).

Dirbantieji pagal laikino įdarbinimo sutartis skurdo trigubai dažniau (16.2%) nei turintys nuolatinį darbą asmenys (5.8%).

Europos sąjungos dirbančiųjų asmenų skurdo vidurkis 2016 m. buvo 9,6 proc. (žr. grafiką straipsnio pabaigoje). Nuo 2010 metų šis vidurkis išaugo 1,3 procentų.

Didžiausia dirbančiųjų skurdo rizika buvo Rumunijoje (18,9%), Graikijoje (14,1%), Ispanijoje (13,1%), Liuksemburge (12,0%), Italijoje (11,7%), Bulgarijoje (11,4%), Portugalijoje (10,9%) ir Lenkijoje (10,8%).

Priešingoje skalės pusėje atsidūrė Suomija (3,1%), Čekija (3,8%), Belgija (4,7%) ir Airija (4,8%).  

Sparčiausiai dirbančiųjų skurdo rizikos rodiklis per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2016 m. augo Vengrijoje (+4,3 procentinio punkto), Bulgarijoje (+3,7 procentinio punkto), Estijoje (+3,1 procentinio punkto), Vokietijoje (+2,3 procentinio punkto), Italijoje ir Ispanijoje (+2,2 procentinio punkto).

Ir priešingai, pastebėta, jog devyniose valstybėse narėse dirbančių asmenų, kuriems gresia skurdas, dalis sumažėjo.

Pažymėtina, kad tarp šių valstybių lyderiauja Lietuva: dirbančiųjų skurdo rizika mūsų šalyje sumažėjo nuo 12,6% 2010 m. iki 8,5% 2016 m., arba -4,1 procentinio punkto). Taip pat šioje grupėje paminėtina Danija (-1,2 procentinio punkto), Latvija (-1,1 procentinio punkto) ir Švedija (-1,0 procentinio punkto).

„Nors bendroje Europos Sąjungos statistikoje esame tarp pirmaujančių mažinant dirbančiųjų skurdą, vis tik turime siekti, kad visi mūsų šalies dirbantys žmonės gautų orų atlyginimą, kuris ne tik kad apsaugotų nuo skurdo rizikos bet ir leistų tenkinti tiek darbuotojų, tiek jų šeimų narių poreikius.“, – pažymi Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas.

„Tokia situacija, kai dirbantys asmenys patenka į skurstančiųjų statistiką, yra visiškai neteisinga. Šis skaičius turėtų būti 0. Tačiau tam reikalinga ir visos visuomenės susitelkimas, ir politinė valia, ir socialinių partnerių geranoriškumas bei stiprus ir veiksmingas socialinis dialogas.“, – priduria J. Neverauskas.  

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija

Straipsnyje naudota vaticannews.va ir ec.europa.eu informacija