Pereiti prie turinio

J. Neverauskas: rengiant profesinius standartus būtina atsižvelgti į sparčius technologinius pokyčius

Dalintis:

Spalio 12 dieną, „Karolinos” konferencijų centre, vyko sektorinių profesinių komitetų prie Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtrso centro narių bendra konferencija ir komitetų pirmininkų kitų atsakingų asmenų rinkimai.  

Sektoriniai profesiniai komitetai – tai kolegialios, bendradarbiavimo pagrindu sudarytos patariamosios institucijos, koordinuojančios kvalifikacijų klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje – veiklų grupėje pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.

Pažymėtina, kad minėti komitetai yra atsakingi už kvalifikacijų poreikio, turinio ir įgijimo būdų parengimą bei įgyvendinimą. Viena iš komitetų funkcijų – profesinių standartų rengimas ir tvirtinimas. Numatoma, jog iki 2019 metų pabaigos bus parengti 24 profesiniai standartai, kurių pagrindu bus ruošiamos specialistų mokymo programos. Planuojama parengti per 250 naujų specialistų rengimo programų. Jos pakeis senas, aktualumą praradusias mokymo programas.

Iš viso veiks 18 sektorinių profesinių komitetų. Jų veikloje, be darbdavių, mokslo įstaigų, visuomeninių organizacijų atstovų, dalyvauja ir profesinių sąjungų atstovai. Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) atstovai dalyvauja Energetikos ir aplinkosaugos (Dalia Jakutavičė), Architektūros ir statybos (Jurga Subačiūtė-Žemaitienė) bei Paslaugų administravimo, aptarnavimo, organizacijų ir įstaigų veiklos (Jūratė Jasiūnienė) sektorinių profesinių komitetų veikloje.

„Profesinių sąjungų dalyvavimas rengiant specialistų rengimo standartus bei mokymo programas yra itin svarbus, mat būtent darbuotojų atstovai mato darbuotojų problemas iš arti. Vis daugiau jų yra sunerimę dėl sparčiai vykstančių technologinių pokyčių, skaitmenizacijos ir šių procesų poveikio darbo vietoms.“, – pastebi Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Juozas Neverauskas.

„Akivaizdu, kad šios tendencijos tiesiogiai paveiks didžiąją dalį darbo rinkos dalyvių: keisis ne tik specialistų poreikis, bet ir jų kvalifikaciniai reikalavimai. Tad tikėtina, kad nemažai darbingo amžiaus asmenų neteks dabartinio darbo, tačiau poreikis dirbti ir užsidirbti išliks. Todėl šiuo atveju itin svarbu pabrėžti mokymosi visą gyvenimą svarbą. Beje, šiai temai nemažai dėmesio buvo skirta ir Europos viešųjų paslaugų profesinių sąjungų (EPSU) nuolatinio komiteto posėdyje, kuriame pastarosiomis dienomis teko dalyvauti.“ , – pažymi LPPSF pirmininkas.      

 

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija