Europos profesinės sąjungos: turime kovoti su užklupusia nesaugaus darbo krize

„Yra dvi naujienos: gera ir bloga. Geroji yra ta, kad užimtumas Europos Sąjungoje (ES) šiuo metu yra rekordinis (239 milijonų europiečių turi darbą). Bloga naujiena yra tai, kad statistika rodo, jog didžioji dalis darbo vietų nėra nesaugios ir negarantuojančios net minimalių pragyvenimo šaltinių – tai net galima pavadinti nesaugaus darbo krize“, – sako Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) konfederacinė sekretorė Esther Lynch.

ETUC ne vienerius metus stebi nesaugių darbo sąlygų paplitimą Europoje  – darbą platformose, „nulines“ darbo sutartis, nelegalų darbą, kt. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, pagal „nulines“ darbo sutartis įdarbinti jauni žmonės daug dažniau serga psichikos ir kūno ligomis nei turintys stabilias darbo vietas ir pajamas. Limeriko universiteto Airijoje atliktas tyrimas parodė, kad asmenys, neturintys garantuotų darbo valandų, gali tapti skurdo ciklo, sustiprinančio darbdavių kontrolę, aukomis didinant jų baimę būti nubaustais, jeigu skųsis dėl nepalankių darbo sąlygų.  

O štai skaidrios ir nuspėjamos darbo sąlygos turi daug teigiamos įtakos darbuotojų sveikatai, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai bei darbuotojų lojalumui.

Viltis – naujoji ES Direktyva

Europos profesinių sąjungų požiūriu, vienas iš svarbiausių Europos socialinių teisių ramsčio, patvirtinto dar 2017 metų lapkritį, pažadų, yra įsipareigojimas stiprinti darbuotojų teisinį saugumą. Tai apima ir kovą su pavojingomis darbo sąlygomis bei darbdavių piktnaudžiavimu, kai jie išnaudoja darbuotojus neinformuodami jų apie darbo sąlygas, neišmokėdami atlyginimo, kt.

Todėl dar prieš metus, 2018 m. sausį, Europos Komisija paskelbė savo pasiūlymus ES Direktyvai dėl skaidrių ir numatomų darbo sąlygų. Nors profesinės sąjungos tikėjosi griežtesnių šio dokumento nuostatų ir stipresnių apsaugų darbuotojams, tačiau vis dėlto jame yra numatytos tam tikros apsaugos darbuotojams: pavyzdžiui, darbdaviai jau pirmąją darbo dieną privalo pateikti raštišką informaciją darbuotojams apie darbo santykius. Tai reiškia, kad sezoniniai, platformų darbuotojai, dirbantieji savarankiškai, ar pagal netipines (pavyzdžiui, nulines) darbo sutartis kt., turėtų stipresnę teisinę apsaugą. Taip pat Direktyvos projekte numatyta, jog įdarbinimo platformos turi būti tiek pat atskaitingos, kiek ir kiti darbdaviai.

Direktyvoje imamasi ir svarbių žingsnių siekiant sustabdyti nesąžiningų darbo sąlygų, pvz., ilgų bandomųjų laikotarpių, nustatymą sutartyse. Taip pat naujoji Direktyva reikalauja užtikrinti įmonių profesinių sąjungų atstovų apsaugą valstybėse narėse, be to, pripažįsta kolektyvinių derybų vaidmens svarbą.

Vis tik, pasak E. Lynch, Direktyvos projektui būtini pakeitimai, kurie užkirstų kelią nesąžiningiems darbdaviams apeiti jos nuostatas.

ETUC savo ruožtu paragino Europos Parlamentą (EP) sugriežtinti pasiūlymus Direktyvos projektui, ir EP nariai priėmė šiuos darbuotojų atstovų parengtus pakeitimus. Tai tikrai buvo didelis žingsnis į priekį. Tačiau Europos Vadovų Taryba atmetė profesinių sąjungų pasiūlymus, todėl įstatymo projektas iki šio vasario mėnesio dar tebesvarstomas trišaliu principu – Europos Komisijoje, Taryboje ir Parlamente.

Profesinės sąjungos mano, kad tai yra lemiamas momentas, kurio metu įmanoma sukurti naujus Europos masto teisės aktus, galinčius turėti realią įtaką darbo sąlygoms.

Pagal socialeurope.eu informaciją parengė Jūratė Jasiūnienė