Dėl mokesčių reformos darbuotojų atlyginimai didėtų iki 6.5 proc: kaip į šiuos galimus pokyčius žvelgia darbdaviai?

Ekspertai prognozuoja, jog, įgyvendinus Vyriausybės pasiūlytą mokesčių reformą, nuo 2019 m. atlyginimai pakiltų nuo 3,7 iki 6,5%. Padidinus neapmokestinamųjų pajamų dydį ir išplėtus jo taikymą darbuotojams, kurie gauna iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, darbuotojų pajamos po mokesčių augs 3,7–6,5%.

Pavyzdžiui, asmens, gaunančio 700 EUR po mokesčių, darbo užmokestis nuo 2019 m. po mokesčių didės 6%, o gaunančio 1 520 po mokesčių – 3,4%. Tuo metu „Swedbank“ prognozuoja, kad 2019 m. vidutinio bruto darbo užmokesčio augimas sieks 6%.

Reformos naudą pajus mažiau uždirbantys  

Darbuotojų atrankos specialistai mano, kad nors tokie atlyginimų pokyčiai reikšmingi, tačiau darbdaviams reikės prisidėti ir savo lėšomis. Mat jeigu įmonė nekels atlyginimo iš savo lėšų, darbuotojai gali pradėti aktyviau ieškoti kito darbo, padidėti darbuotojų kaita, o tai virsta praradimais dėl nepagamintos produkcijos ir atrankos sąnaudomis. Ten, kur kvalifikacija – mažesnė, rizika atsirinkti netinkamą darbuotoją yra didesnė.

Pasak specialistų, įmonės linkusios išlaikyti pagrindinę komandą, nes regionuose kartais nebėra iš ko rinktis, o, norint persivilioti dirbantį žmogų, reikia kelti atlyginimus. Darbuotojų paieška dabar tampa jų perviliojimu, tad dėl 3 ar 5% darbo užmokesčio fondo darbdaviai esą nerizikuos prarasti darbuotojus.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas pabrėžia, kad jeigu siūloma mokesčių reforma bus patvirtinta, mažai tikėtina, kad darbdaviai galės savo darbuotojams sakyti, jog jų pajamos ir taip auga dėl mažinamos mokestinės naštos, todėl mažėja poreikis prisidėti darbdaviui. Anot N. Mačiulio, darbuotojų trūkumas yra vis aktualesnė problema daugelyje miestų ir sektorių, todėl bet kuris darbdavys, įšaldydamas atlyginimus, rizikuoja prarasti darbuotojus.

Pažymėtina, kad gauti didesnį darbo užmokestį ypač aktualu darbuotojams, kurie uždirba iki 1 000 EUR, o gaunantiems daugiau kaip 2 000 EUR finansinis aspektas tampa ne toks aktualus. Tiesa, dar reikėtų atsižvelgti ir į aplinką. Pavyzdžiui, Panevėžyje 1 000 EUR gaunantis darbuotojas gali būti patenkintas atlygiu.

Tačiau jeigu geras programuotojas Vilniuje uždirba po mokesčių 2 200 EUR, jam jau tampa svarbūs kiti aspektai – įmonės kultūra, galimybė dirbti arti miesto centro, kt. Tai nereiškia, kad tokiam darbuotojui nebesvarbus atlyginimo dydis, tačiau, tarkime, didesnis NPD virš 2000 EUR gaunančiam darbuotojui neturi didelės reikšmės – jis pokyčio beveik nepajus.

Sklandžiu pokyčių įgyvendinimu suinteresuoti ir darbdaviai

Ekspertai sutaria, kad Vyriausybės pasiūlytas „Sodros“ įmokų perkėlimas darbuotojams ir atitinkamai jų atlyginimų padidinimas turėtų būti įgyvendintas be didelių trukdžių.

Asta Rinkevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė, pabrėžia, kad darbdavio ir darbuotojo mokesčių sujungimas turėtų būti sklandus, nes darbuotojų trūkumas darbo rinkoje daro spaudimą verslui didinti darbo užmokestį.

Pasak jos, įmonės, konkuruodamos tarpusavyje, priverstos nuolat galvoti, kaip išlaikyti darbuotojus. Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo neto darbo užmokestis bus perskaičiuojamas ir didinamas 1,289 karto. Vadinasi, įsigaliojus pokyčiams, turėtų būti paprasta patikrinti kiekvieno darbuotojo darbo užmokestį.  

O štai darbdaviams, kurie sąžiningai neperskaičiuos atlyginimo, planuojama nustatyti 500 EUR dydžio baudą už kiekvieną darbuotoją.

Parengta pagal vz.lt informaciją/ Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija