D. Jakutavičė: esame istorinio įvykio liudininkais

Vasario 8 d., apie 9 valandą ryto Lietuva, Latvija ir Estija atsijungė nuo rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS / UPS). Po bendro maždaug paros trukmės izoliuoto darbo bandymo Baltijos šalys nebegrįš į senąją sistemą – jos pradėjo veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais.

Tokiu būdu Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorės – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST („Augstsprieguma tikls“) ir Estijos „Elering“ – pradėjo bendrą izoliuoto darbo bandymą.

Šią Lietuvos energetikai svarbią akimirką komentuoja Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos, vienijančios ir energetikos darbuotojus, pirmininkė Dalia Jakutavičė:

„Šiandien tapome istorinio įvykio liudininkais – Lietuva prisijungė prie kontinentinės Europos elektros tinklų, kryptis pasukta į Vakarus. Bravo visiems dirbusiems prie šio projekto: pirmiausia inžinieriams, montuotojams ir dispečerinio valdymo komandoms, taip pat politikams už valią, visos Europos gyventojams už daugybę skirtų pinigų, už įgyvendintą projektą! Daugybė žmonių prisidėjo, kad šiandien tai galėtume įgyvendinti. Neabejotina, kad saugi energetikos sistema – tai saugi šalis”.

Pažymėtina, kad Baltijos šalių sinchronizacija apima daugiau nei 40 projektų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje: elektros perdavimo linijų ir pastočių statybą, sinchroninių kompensatorių įrengimą, valdymo sistemų diegimą.

Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veikia po tris kompensatorius.

Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.

Pažymėtina, kad nors elektros iš Rusijos Lietuva nebeperka nuo 2022-ųjų, iki desinchronizacijos nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos, todėl atsijungimas nuo rusiškos sistemos tai leis daryti nepriklausomai ir savarankiškai, didinant regiono energetinį saugumą ir sudarant galimybes šalims savarankiškai rūpintis savo energetikos sistemomis.

Visas sinchronizacijos procesas kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų arba 75 proc. visų kaštų padengė Europos Sąjunga (ES).

Straipsnyje panaudota 15min.lt, lnk.lt, delfi.lt informacija