Ar paseksime kaimynų latvių pavyzdžiu kovoje su šešėline veikla statybose?

Balandžio 3 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje (VDI) vyko diskusija ”Latvijos ir Lietuvos praktika kovojant su nelegaliu darbu statybose”, kurioje dalyvavo Latvijos ir Lietuvos statybininkų asociacijų, VDI, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos atstovai.

Pagrindinis diskusijų objektas — statybų įmonių veiklos skaidrumas, nelegalaus darbo ir ”šešėlio” mažinimas.

Tikslas – per 3 artimiausius metus sumažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje 

Latvijos statybininkų asociacijos prezidentas Normunds Grinbergs, pažymėjo, kad šešėlinė veikla statybos sktoriuje sudaro itin didelę dalį Baltijos šalyse: tyrimai rodo, kad Lietuvoje ji sudaro mažiausią dalį – 20 proc., Estijoje – 21 proc., o Latvijoje „šešėlis“ didžiausias — net 40 proc.

Todėl 2016 m. gegužės mėn. Latvijos vyriausybė ir 12 šioje šalyje veikiančių statybininkų asociacijų pasirašė memorandumą, kuriame iškeltas tikslas per 3 artimiausius metus sumažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje, gerinti konkurencingumą ir investicinę aplinką.

Tačiau, pasak N. Grinbergs, memorandume iškeltus tikslus įgyvendinti praktikoje sekasi sunkiai – „šešėlio“ rodikliai statybos sektoriuje ir toliau išlieka didžiausi Baltijos valstybėse.

Nepaisant to, Latvijos statybininkų asociacija kartu su partneriais imasi konkrečių veiksmų, padėsiančių skaidrinti statybos įmonių veiklą. Štai šiais metais planuojama pasirašyti statybos įmonių bendrą susitarimą dėl minimalaus darbo užmokesčio sektoriuje, kuriame nustatytas minimalus atlyginimas būtų 780 EUR, o minimalus valandinis darbo užmokestis siektų – 4,67 EUR. Be to, jame planuojama  numatyti, kad už viršvalandžius statybų darbuotojams būtų mokama ne mažiau, negu 1,5 karto nustatyto darbo užmokesčio. Šis susitarimas bus pasirašomas tik tokiu atveju, jei jam pritartų daugiau nei pusė Latvijos statybos kompanijų, arba jeigu bendra įmonių apyvarta sudarytų ne mažiau nei 700 mln. eurų.  

Taip pat N. Grinbergs informavo, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. vykdoma Latvijos statybos įmonių klasifikacija, o nuo praėjusių metų spalio įvesta elektroninės darbo laiko apskaitos sistema statybos įmonėse. Be to, siekiant išvengti atlyginimų mokėjimo „vokeliuose“, pridėtinės vertės mokestis (PVM) bendrovėms grąžinamas tik tokiu atveju, jei darbuotojams atlyginimas mokamas ne grynaisiais, bet pavedimu.

Sutarė pasirašyti memorandumą dėl minimalios algos ir legalaus darbo  

Lietuvos statybininkų asociacijos kompetencijų vertinimo skyriaus viršininkas Robertas Encius pristatė Asociacijos iniciatyva sukurtą ir jau veikiančią statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų registrą STATREG skirtą kaupti ir teikti informaciją apie darbuotojų kvalifikaciją ir įgūdžius, mokymo, kvalifikacijos kėlimo bei žinių ir įgūdžių tobulinimo galimybes, atestavimo procedūrą. Pasak jo, ši sistema sukurta vadovaujantis Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos gerąja patirtimi.

Viena iš šios sistemos priemonių – statybininko kortelė, kuri, kaip tikimasi, padės sukontroliuoti nelegalaus darbo statybose mastus. Kortelė leidžia sužinoti, kokie yra darbuotojų kompetencijos, įgūdžiai, darbo patirtis ir pan. 

Numatoma, kad kai sistemoje STATREG bus sukaupta pakankamai duomenų, tuomet ji veiks kaip motyvacinė kvalifikacijos tobulinimo ir papildomų kompetencijų įgijimo sistema.

Pasak. R. Enciaus tam, kad sistema veiktų pilnai, dar yra būtina duomenų sąsaja su Valstybine darbo, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcijomis, SODRA, Migracijos tarnyba bei Registrų centru.

Susitikimo pabaigoje visi diskusijos dalyviai vieningai pritarė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo minčiai, jog, sekant Latvijos pavyzdžiu, visos atsakingos institucijos ir socialiniai parneriai pasirašytų susitarimą dėl bendradarbiavimo integruojant STATREG sistemą, taip pat dėl legalaus darbo ir minimalaus darbo užmokesčio statybos sektoriuje.   

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos informacija