Apkalbos lydi mus visur — ir draugų ratelyje, ir šeimoje, ir, žinoma, darbinėje aplinkoje. Kartais jos atrodo nekaltos, kaip lengva pasidalinimą nuomone ar „informacija“. Kartais jos maskuojamos kaip rūpestis: „Sakau tik tau…“, „Nes noriu, kad žinotum…“. Bet dažniausiai apkalbos yra triukšmas, kuris tyliai griauna.
Greičiausiai kiekvienas esame jų dalimi — vienaip ar kitaip.
Bet visi puikiai žinome, ką reiškia būti kitoje barikadų pusėje. Kai netikėtai sužinai, kad kažkur už akių tave dalijo, vertino, komentavo. Ne tavo darbą, ne idėjas — tave. Tave.
Tokiu momentu žmogų užplūsta keistas jausmas — tarsi grindys slystų iš po kojų. Ypač jei tai nutinka artimoje aplinkoje ar komandoje, kurioje manei, kad gali būti savimi. Sudūžta iliuzijos, lūžta pasitikėjimas? O su juo — ir tikėjimas tuo keliu, kurį pasirinkai? O gal dėl to tik tampame stipresni?
Apkalbos — kaip dviašmenis kardas
Kartais apkalbos gali tapti veidrodžiu. Jos išryškina silpnąsias vietas, priverčia augti, pergalvoti, keisti kryptį. Jei tik mokame išgirsti brandžiai — ne per emocijas, o per suvokimą.
Tačiau, deja, dažniausiai jos palieka randus, nes sėja abejones:
- Ar aš tikrai esu tinkamoje vietoje?
- Ar mano pasirinkimai turi vertę?
- Kiek verta atsiverti, jei paskui tavo žodžiai virsta preke kitiems?
Lietuvoje apkalbos – paplitęs reiškinys
Kaip rodo Žmogaus teisių stebėjimo instituto duomenys, daugiau nei 50 % darbuotojų Lietuvoje yra patyrę apkalbas darbe, kurios turėjo įtakos jų savijautai ar karjerai.
Dažniausiai apkalbos buvo susijusios su asmeniniu gyvenimu, išvaizda, politinėmis pažiūromis ar seksualine orientacija.
Bėda ta, kad darbuotojai tokiais atvejais linkę kentėti tyliai ir nesiima apkalbų spręsti formaliais būdais, nes darbuotojai bijo netekti darbo ar būti dar labiau stigmatizuoti.
France Télécom (dabar „Orange“) mobingo krizė
2008–2009 m. laikotarpiu apie 35 France Télécom (dabar „Orange“) darbuotojų nusižudė. Teismo proceso metu buvo atskleista, kad įmonės vadovai tyčia kūrė psichologiškai žalingą darbo aplinką, kurią lydėjo mobingas, apkalbos, darbuotojų izoliacija.
Pasekmės: įmonės vadovai buvo pripažinti kaltais dėl „moralinio priekabiavimo“, įmonė sumokėjo milijonines baudas. Žinoma, didžiausia, nebeatstatoma žala padaryta patiems darbuotojams bei jų šeimoms…
Tai tapo simboliniu atveju, kaip toksiška organizacinė kultūra gali žlugdyti žmones.
JAV „Boeing” darbuotojų atvejis
2020 m. JAV „Boeing“ darbuotojų vidinėse žinutėse buvo aptinkamos apkalbos, sarkastiški komentarai apie saugą ir kolegas, bei žeminančios pastabos apie klientus. Šie susirašinėjimai nutekėjo žiniasklaidai ir padarė didelę reputacinę žalą.
Vienas darbuotojas tąkart rašė: „Ar jūs įsodintumėte savo šeimą į orlaivį, apmokytą naudoti MAX simuliatoriuje? Aš ne.“
Pasekmės: nepasitikėjimas bendrovės paslaugomis ir viešas krizės eskalavimas. Darbuotojai buvo atleisti, o įmonė prarado milijardus dolerių dėl sugadintos reputacijos ir „737 MAX“ modelio skandalo.
Komandą vertinti atvirumu
Stipri komanda, artima aplinka, tikra bendruomenė matuojama ne tuo, kiek ten girdėti kalbų, o tuo, kiek jose telpa atvirumo — į akis, o ne už nugaros.
Pasaulis būtų daug saugesnis, jei žmonės vietoj apkalbų rinktųsi drąsą — kalbėti „su”, o ne „apie”.
Nes kai griūva pasitikėjimas, griūva ne tik santykiai — griūva žmogaus vidinė ramybė, savivertė, tikėjimas tuo, ką jis kuria.
- Tad jei jau kalbi — tegu tai būna tiesiai.
- Jei kažką girdėjai — neplatink, o padėk tam, apie kurį kalbama.
- Jei jau esi to taikinys — žinok: ne viskas, ką sako kiti, apibrėžia tave.
