Šią savaitę Europoje prasideda vasaros karščių banga – prognozuojama, kad Pietų Europoje temperatūra pakils iki 46 laipsnių, o kitose šalyse – iki 40 laipsnių. Manoma, kad tokia aukšta temperatūra laikysis iki liepos vidurio.
Kartu su karščiu auga ir viešųjų paslaugų specialistų krūvis: kylant miškų gaisrų pavojui, ugniagesiai bei miškininkai turi būti pasirengę iššūkiams. Žmonės suserga arba miršta nuo šilumos smūgių ir kitų su karščiu susijusių ligų, todėl sveikatos ir priežiūros sistemoms tenka daugiau darbo.
Didelis karštis kelia pavojų gyvybei
Ilgalaikis aukštos temperatūros poveikis kelia pavojų žmonėms, dirbantiems ilgas valandas lauke, pavyzdžiui, atliekų tvarkymo, vandentvarkos, elektros tinklų, naftos perdirbimo įmonių, žemės ūkio, krovos darbuotojams, miškininkams, statybininkams, kelininkams ir daugeliui kitų.
Štai birželio 28 d. Barselonoje mirė gatvių valytojas, baigęs pamainą lauke. Įtariama, kad tai buvo su karščiu susijusi mirtis. Tai iššaukė dar didesnį susirūpinimą darbuotojų apsauga karščio metu. Ir net jei ši nelaimė įvyko už mūsų šalies sienų, tai nereiškia, kad Lietuvoje turime užsimerkti prieš karščio keliamas grėsmes.
Su didesne rizika sveikatai karščių metu susiduria ne tik dirbantys lauke, bet ir prasčiau vėdinamų biurų, darbuotojai, virėjai.
Europos profesinės sąjungos pasisako už Europos Sąjungos (ES) Karščio direktyvą (angl. Heat Directive), kuria būtų užtikrintas darbuotojų saugumas, nes dar ne visi darbdaviai noriai investuoja į darbuotojų saugą ir sveikatą karščių metu.
Jautresni karščiui
Karščiui mažiau atsparūs yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus, besilaukiančios darbuotojos.
Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.
Jei saulėje darbuotojas būna ilgesnį laiką nepridengta galva, jam gali pradėti skaudėti galvą, atsiranda spengimas ausyse, pykinimas, žmogus vemia, pasidaro apatiškas, suglemba ir vėliau gali netekti sąmonės. Negaivinamas žmogus gali mirti nuo smegenų paburkimo.
Žinotina darbdaviams
Darbe svarbu, kad būtų tinkama patalpų temperatūra: pagal teisės aktus, darbo vietoje oro temperatūra turi būti ne žemesnė nei +18°C ir ne aukštesnė nei +26°C. Karštuoju metų laiku (birželio – rugpjūčio mėn.) darbo vietoje leidžiama aukštesnė oro temperatūra, ne aukštesnė nei +28°C.
Ypatingą dėmesį darbdaviai privalėtų skirti lauko sąlygomis dirbantiems darbuotojams: jų apranga turėtų būti natūralaus pluošto, šviesi, lengvai ir gerai praleidžianti prakaitą, galva pridengta natūralaus pluošto apdangalu, o akys apsaugotos akiniais. Statybvietėse darbuotojams neleistina dirbti išsirengus iki pusės, ir net karštymečiu – be šalmų.
Rekomenduojama, esant galimybei, darbus organizuoti taip, kad kuo daugiau būtų dirbama pavėsyje, taip pat atsižvelgti į aplinkybę, kad pavojingiausias tarpsnis vasarą būna nuo 11 iki 17 val. Darbo vietose, kuriose darbuotojams gresia perkaitimo pavojus, nerekomenduojama vykdyti fiziškai sunkių darbų.
Darbuotojams dirbant lauke, kai aplinkos temperatūra aukštesnė kaip +28 laipsnių Celsijaus, ne rečiau kaip kas pusantros valandos turi būti suteikiamos specialios pertraukos. Minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo pamainą turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių. Esant kitai darbo pamainos trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.
Pasistenkite, kad darbuotojai, dirbantys karštyje, visada būtų aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu.
Patarimai darbuotojams
- Kiek įmanoma venkite didelio karščio bei tiesioginių saulės spindulių poveikio.
- Apsirenkite lengvais, laisvais ir šviesiais rūbais, kurie yra natūralaus pluošto ir lengvai praleidžia orą.
- Dirbdami saulėje dėvėkite galvos apdangalą ir akinius nuo saulės, atviras kūno vietas pasitepkite kremu nuo saulės.
- Dirbdami fizinį krūvį didinkite iš lėto.
- Nesiimkite sunkių darbų esant didžiausiam karščiui.
- Dirbdami karštyje darykite pertraukėles, kuriu metu galėtumėte atsivėsinti.
- Dažnai, po stiklinę kas 15-20 minučių, gerkite vandenį.
- Nevartokite alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų.
- Dirbdami stebėkite savo ir kitų kolegų savijautą.
