Gegužės 11 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų vadovų-atstovų bendros veiklos planavimo sesija, į kurią, anot renginio moderatoriaus buvusio Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo Vytauto Bako, sukviesti pagrindinių stambiausių ir veikliausių profsąjungų atstovai.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO), Medikų profesinės sąjungos vadovai bei atstovai svarstė, kokie bendri tikslai vienija profsąjungas, brėžė politiniam elitui adresuojamas „gaires“ profsąjungų veiklai stiprinti.
Konstatuota, kad tik stiprios darbuotojų organizacijos pajėgios rūpintis žmonių gerovės kėlimu; suformuluotos pagrindinės tapimo „stipriomis profsąjungomis” prielaidos.
Pirmasis pranešėjas buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pateikė savo požiūrį į darbuotojų atstoves iš vadovų pozicijos. Jis pasidalijo savo bendradarbiavimo su profsąjungomis patirtimi, teigė į šią partnerystę žvelgiantis labai pozityviai ir tą įrodęs veiksmais. Tačiau, jo teigimu, bendras vyraujantis vadovų požiūris į profsąjungas yra labiau neigiamas, o ir jis pats buvo kritikuojamas kolegų, kad „užsileidęs tas profsąjungas ant savo galvos“.
Jam antrino ir finansų ekspertas Stasys Jakeliūnas, kurio teigimu, požiūryje į profsąjungas šiuo metu yra susidaręs vakuumas. Tie, kurie bando protestuoti arba dialogu siekia savo tikslų yra demonizuojami, marginalizuojami pasitelkiant visas priemones.
Pasak S. Jakeliūno, viena iš pagrindinių profesinių sąjungų misijų – humanizuoti ekonomiką, o tam reikia gerai išmanyti, kaip veikia ekonominiai ir politiniai procesai. Finansų ekspertas pabrėžė, jog profsąjungoms nedera atsiriboti nuo politikos, priešingai, – reikia joje dalyvauti, nes atskirti ekonominius ir politinius dalykus esą neprasminga. Baigdamas ekonomistas linkėjo profesinėms sąjungoms motyvacijos „judėti į naujos kokybės ir naujų pajėgumų profesines sąjungas“.
LPSK teisininkė Evelina Šilinytė, dalyvavusi visame socialinio modelio svarstymo procese, pristatė pagrindinės naujo Darbo kodekso (DK) nuostatas. Ji teigė nemananti, jog profsąjungos Lietuvoje silpnos, nes menka narystė nėra silpnumo požymis. Tai patvirtina ir profsąjungų iškovojimai svarstant DK projektą. Teisininkės manymu, šiuo metu į mokslininkų parengtą kodeksą „sugrįžo“ 70 proc. to, ką turime šiuo metu.
NPPSS pirmininkas Vladimiras Banel pristatė socialinį dialogą ir savotiško socialinio modelio kūrimą statutinėje tarnyboje – nuo daugybės draudimų kuriant profesines sąjungas iki išsikovoto partnerio statuso. Priimtą naująjį Vidaus tarnybos statutą jis vadino kelio pradžia ir teigė, jog daug darbų pareigūnų profsąjungų dar laukia.
Per veiklos planavimo sesiją profsąjungininkai iškėlė pagrindinius faktorius, kurie lemia profsąjungų stiprybę. Vėliau pasiskirstę į grupes jie svarstė: ką daryti, kad augtų narystė, kad profesinės sąjungos dirbtų kartu, kad būtų vieningos ir turėtų galios ir įtakos valstybėje vykstantiems procesams. Iškelti pasiūlymai šį kartą nebuvo komentuojami ir analizuojami, tam nutarta susirinkti dar kartą. Kitame susitikime profsąjungų tikslai bus gryninami ir konkrečiai tariamasi ką, kada ir kas turės padaryti, kad išsikelti tikslai būtų įgyvendinti.
Po užsiėmimų grupėse renginio tribūna atiteko Norvegijos atstovams.
Anne K. Grimsrud, Norvegijos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos Fagforbundet atstovė, papasakojo apie ilgą kelią, nueitą jos šalyje kuriant pasitikėjimu ir pagarba grįstą trišalį bendradarbiavimą (darbuotojų, darbdavių ir vyriausybės). Jos teigimu, krizės laikotarpiu vadinamajam šiaurietiškam modeliui buvo prognozuojamas krachas, tačiau Skandinavijos šalys iki šiol yra vienos stipriausių šalių Europoje ir pasaulyje. Tačiau pranešėja pabrėžė, kad šiam modeliui nuolat kyla iššūkių, ypač Europai susiduriant su nauja – imigrantų krize. Jos teigimu, dabar kaip niekad reikia stiprių profesinių sąjungų, o norint sėkmingai bendradarbiauti, pirmiausia reikia susitarti dėl bendrų vertybių ir bendrų tikslų. Pasak jos, tvarios visuomenės kūrimui reikalingas ypatingas dėmesys socialiniam kapitalui, nes finansinis kapitalas dažniausiai išduoda.
Fagforbundet pirmininko patarėjas Steinar Fulevaag ir ekonomistas Jorn Handal apžvelgė Norvegijos pensijų sistemą, profesinių pensijų fondų veiklos principus.
Nors Norvegija ir yra turtinga šalis, deja, ir čia nėra lygių galimybių visiems: turtingiems žmonėms sudarytos prielaidos likti turčiais, o vargingai gyvenantiems – likti vargšais, pareiškė Steinar Fulevaag.
lprofsajungos.lt informacija
