2015 metų spalį prasidėjo derybos dėl naujos AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties. Šiuo metu jau yra parengtas jos projektas, jam balandžio 15 d. pritarė Naftininkų profesinės sąjungos taryba. Dar laukiama koncerno PKN ORLEN valdybos pritarimo.
Kovo 31 d. įvykusiame Naftininkų profesinės sąjungos tarybos susitikime su bendrovės generaliniu direktoriumi Ireneusz Fąfara buvo nuspręsta iki balandžio 20 d. derybas pabaigti, o kolektyvinės sutarties galiojimas pratęstas iki balandžio 30 d.
Derybos užsitęsė
Derybos strigo šalims nesutariant dėl darbo grafikų sudarymo principų. Kilo sunkumų ir profesinei sąjungai laikantis tvirtos pozicijos dėl atlyginimų didinimo arba bent jau dėl vienkartinės išmokos. Tam Naftininkų profesinė sąjunga derybose pasitelkė ir finansų analitikų paslaugas.
Antra vertus, procesą ilgina ir labai sudėtingos procedūros, nes bendrovės vadovybė visus klausimus ir sprendimus turi derinti su koncernu PKN ORLEN. Kaip tyčia, Lenkijoje pasikeitė šalies politinė valdžia, kurį į valstybės valdomo koncerno valdybą delegavo naujus asmenis. O šiems reikėjo laiko susipažinti su situacija, atlikti įvairias analizes ir pan.
Nepaisant užsitęsusių derybų, pasak Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkės Virginijos Vilimienės, darbuotojų atstovai savo pozicijų ne tik kad neapleido, bet net išsiderėdavo palankesnių sąlygų. Kadangi derybininkai ir profesinės sąjungos tarybos nariai yra pasirašę konfidencialumo sutartį, derybų eigoje susitarimų detalės nebuvo atskleidžiamos.
Peripetijos, susidariusios dėl darbo grafikų tvarkos
Kaip jau minėta, derybos dėl kolektyvinės sutarties ilgai užtruko ir dėl niekaip nesuderinamų pozicijų, susijusių su darbo grafikais. Balandžio 17 d. suėjo lygiai metai, kai AB „ORLEN Lietuva“ atstovai informavo Naftininkų profesinę sąjungą, kad planuojama keisti darbo grafikų tvarką gamybinių padalinių darbuotojams. Nuo metams sudaromų darbo grafikų ketinta pereiti prie mėnesinių, pritaikytų individualiai kiekvienam darbuotojui. Darbdavys planavo organizuoti darbą pagal individualius darbo grafikus nuo 2015 m. birželio 1 d., tačiau, profesinei sąjungai nepritarus, to nepadarė. Vis dėlto nuo 2016 m. sausio 1 d. bendrovė jau nepaisė profesinės sąjungos nepritarimo ir įvedė individualius darbo grafikus.
Darbuotojų atstovai nuolat įtikinėjo administraciją, kad toks darbo organizavimas yra neteisingas, netolygus, darbuotojai negali planuoti savo laisvalaikio ir pan. Pagaliau profesinei sąjungai pavyko susitarti, ir nuo kovo 1 d. buvo suderinti standartiniai darbo grafikai keturiomis pamainomis dirbantiems darbuotojams. Rodos, problemų nebeturėtų kilti, tačiau nesklandumų vis tiek neišvengiama. Darbdavio atstovai organizuoja darbą su minimaliais viršvalandžiais, o darbuotojai dėl to praranda galimybę uždirbti daugiau.
Be to, kovo mėnesio darbo grafikuose, kurie buvo suderinti su profesine sąjunga, nurodytas darbo valandų skaičius, viršijantis nustatytą darbo laiko normą. Siekiant sumažinti viršvalandinį darbą padalinio vadovai vietoj grafike numatyto darbo laiko darbuotojams nustatė poilsio dienas. Todėl profesinė sąjunga bandė susitarti su darbdaviu, kad už suteiktas poilsio dienas darbuotojams būtų sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Tuo tikslu padaliniuose buvo renkami darbuotojų parašai. Tačiau vadovybė atsisakė mokėti už nedirbtas pamainas, kadangi, jos nuomone, tam nėra pagrindo.
Dėl to, kad padalinių vadovai koregavo darbo grafikus nesuderinę su profesine sąjunga, buvo kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Kadangi teritorinis VDI padalinys čia neįžvelgė pažeidimo, šis sprendimas buvo apskųstas LR Vyriausiajam darbo inspektoriui. Atsakymo profesinė sąjunga kol kas nėra gavusi.
„Profsąjungų žinios” Nr. 34, 2016 m. balandis
