Rugsėjo 15 d. įvyko dar vienas LR trišalės tarybos posėdis, kuriame toliau derintos darbuotojų ir darbdavių atstovų pozicijos dėl tų Darbo kodekso projekto nuostatų, dėl kurių nebuvo susitarta anksčiau.
Dėl daugelio svarstytų punktų vėl fiksuotos „atskiros” nuomonės. Profesinių sąjungų siūlymams projekte numatyti daugiau saugiklių darbuotojams nepritarė nei darbdavių, nei Vyriausybės atstovai. Vėl ištarti kaltinimai profsąjungoms, kad šios negina darbuotojų ir savo poziciją reiškia emocijomis, o Vyriausybei – kad ši atstovauja darbdaviams. Projekto autoriams mokslininkams vėl buvo patarta „nusileisti ant žemės“.
Kitas Trišalės tarybos posėdis, kuriame bus tęsiamos derybos, numatytas rugsėjo 22 d.
Galimybė ar diskriminacija?
Profesinių sąjungų atstovai siekė, kad naujajame Darbo kodekse neliktų nenustatytos apimties darbo sutarčių, kurios, anot jų, įteisintų nelegalų darbą. Mat pagal šią sutartį darbo funkcijos atlikimo laikas iš anksto nenustatomas, o darbuotojas įsipareigoja darbo funkciją atlikti darbdavio kvietimu. Kadangi darbuotojas turi išdirbti minimaliai aštuonias val. per mėnesį, profsąjungos baiminasi, kad ir įforminamos oficialiai bus tik aštuonios valandos, o visą kitą laiką žmogus dirbs už atlyginimą „vokelyje“. Anot Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko, pvz., vasarą Palangoje visi padavėjai dirbs su tokiomis darbo sutartimis.
Kontrargumentus, kad tokios sutartys neva yra gera galimybė jaunimui įgyti patirties, pateikė socialinio modelio kūrimo projekto vadovė SADM Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė.
Socialinio modelio rengėjų vadovas prof. Tomas Davulis patikino, jog užkirsti kelią piktnaudžiavimams yra numatyta saugiklių, – pvz., nenustatytos apimties darbo sutarčių vienoje įmonėje negali būti daugiau nei 10 proc. Be to, priėmus naują Darbo kodeksą, esą bus vykdoma stebėsena, ir nustačius, kad kurios nors nuostatos veikia ydingai, bus galima jas keisti.
Šiuo klausimu išsiskyrė ir darbdavių nuomonės, Lietuvos pramonininkų konfederacija pritarė profesinėms sąjungoms, o kitoms organizacijoms atstovaujantieji pasisakė už tai, kad nenustatytos apimties darbo sutartys liktų.
Ar tikrai darbuotojas turi pasirinkimą?
Nesusitarta ir dėl terminuotų sutarčių reglamentavimo. Naujasis Darbo kodeksas numato leisti tokias sutartis sudarinėti ir nuolatinio pobūdžio darbui. Profesinės sąjungos siūlo tokias sutartis neterminuotam darbui leisti sudaryti tik susitarus kolektyvinėse sutartyse. Pasak profsąjungoms atstovavusio teisininko Nerijaus Kasiliausko, toks mechanizmas veikia ir dabar, o įdėjus minėtą nuostatą padaugėtų kolektyvinių sutarčių.
Profesinės sąjungos argumentavo, kad pagal modelio kūrėjų siūlomą formuluotę darbuotojas gali ir visą gyvenimą dirbti pagal terminuotas sutartis, o tai tikrai nesukuria jam saugumo jausmo. Be to, tokiu atveju žmogus niekada nebus lojalus įmonei.
Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų atstovui Sigitui Gailūnui bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrui Gintarui Klimavičiui, šiuo metu pirmininkaujančiam Trišalei tarybai, buvo nesuprantama, kodėl darbuotojas esą turi sutikti dirbti pagal terminuotą sutartį, jeigu jam tai netinka. Jų neįtikino profsąjungų argumentai, kad darbuotojai realiai neturi daug pasirinkimo, kur dirbti. Anot A. Černiausko, esant siūlomam reglamentavimui visi dirbs taip, kaip šiuo metu dirba dėstytojai – priimami tik terminuotam darbui.
E. Radišauskienės teigimu, Lietuvoje yra labai mažai terminuotų sutarčių, o tai esą rodo darbo santykių nelankstumą, dėl ko mūsų šalis nuolat kritikuojama Europos Komisija.
Nesutarus ir dėl maksimalus neterminuotos darbo sutarties termino (siūloma, kad paeiliui einančių sutarčių, kurios yra sudarytos su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, bendra maksimali trukmė yra dveji metai), profsąjungos pasiūlė įtraukti ir išeitines išmokas: pasibaigus darbo sutarties terminui: iki vienerių metų – 2 savaičių atlyginimo dydžio išmoka, daugiau nei vienerių metų – vieno mėn., dirbant daugiau nei dvejus metus – dviejų mėnesio išeitinė išmoka, o sutartį nutraukus prieš terminą – išmoka dvigubinama. E. Radišauskienės teigimu, išeitinės išmokos prieštarauja terminuotų sutarčių principui, todėl vėl fiksuotos skirtingos nuomonės. Tiesa, bebaigiant diskusiją pavyko susitarti, kad, jeigu trečią kartą su tuo pačiu darbuotoju sudaroma terminuota sutartis, ji tampa neterminuota.
Darbdaviai nenori aiškios darbo apmokėjimo sistemos
Daugiausiai ginčų kilo dėl suminės darbo laiko apskaitos. Profesinės sąjungos sutiko, kad apskaitinis laikotarpis būtų trys mėnesiai, tačiau reikalavo, kad būtų nustatyta maksimali darbo laiko savaitė – 48 val.; visa kita būtų apskaitoma kaip viršvalandžiai. Pasak Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės, dabar suminė darbo laiko apskaita neleidžia žmonėms uždirbti, nes „išnyksta“ viršvalandžiai, visi darbuotojai, dirbantys pagal tokią apskaitą teuždirba tik minimalią mėnesio algą.
„Blogai, kad žmonės dirba už minimalią algą, ką daro profsąjungos?“, – replikavo prof. T. Davulis. Vėliau jis pridūrė, kad darbo kainą nustato ne Darbo kodeksas.
Nesulaukusios pritarimo, profesinės sąjungos protokole pasiūlė fiksuoti poziciją, jog jos siūlančios likti prie dabartinio suminės darbo laiko apskaitos reglamentavimo.
Kalbant apie švenčių ir poilsio dienas, A. Černiauskas priminė Socialinę chartiją, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva. Ji numatantį garantiją, kad viena diena per savaitę būtų poilsio diena, todėl profesinės sąjungos siūlo tokia diena Darbo kodekse numatyti sekmadienį. Darbdaviai ir Vyriausybė tam nepritarė.
Darbdavių atstovai taip pat nesutiko su nuostata (kuri, beje, buvo numatyta modelio rengėjų), kad kolektyvinėje sutartyje turi būti nustatyta darbo apmokėjimo sistema, o jei tokios sutarties nėra, įmonėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius viršija 50, darbo užmokesčio sistemą privalo patvirtinti darbdavys ir „tai padaryti prieinama susipažinti visiems darbuotojams“.
Posėdžio pradžioje į jį buvo atvykusi ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, bet diskusijose nedalyvavo ir po kurio laiko iš jo išėjo.
Ramunė Motiejūnaitė, www.lprofsajungos.lt
