Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija
Prieš dvejus metus Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija kartu su tuo metu chemijos pramonės darbuotojams atstovaujančia profesinių sąjungų federacija, kurią vėliau pakeitė Pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija, pradėjo vykdyti projektą, skirtą socialinio dialogo vystymui chemijos pramonės šakoje. Projektą suskirstėme į tris pagrindines dalis. Siekėme apmokyti darbuotojus pagal darbo santykių ir socialinio dialogo, darbų saugos ir vadybos sistemų programas, kurios atitiko įmonių poreikius ir pageidavimus. Projekto dalyvės įsipareigojo pasirašyti kolektyvines sutartis įmonėse ir kolektyvinę chemijos pramonės šakos sutartį. Darbuotojus ir darbdavius ketinome įtraukti į tarptautinę veiklą, socialinių partnerių bendradarbiavimą ES lygmeniu.
Esminės projekto dalys jau įvykdytos. Todėl besidomintiems šia tema gali būti naudingas įgytas patyrimas, projekto vykdymo ypatybės bei tolesnės socialinių partnerių bendradarbiavimo perspektyvos.
Socialinis dialogas dažniausiai apima darbuotojų ir darbdavių kolektyvines derybas dėl darbo sąlygų, darbo užmokesčio. Lietuvoje tokie susitarimai yra sudaromi įmonėse. Tiesa, įmonių dalis, kuriose tokie susitarimai pasirašyti, yra viena mažiausių ES, o šakos lygmeniu susitarimų, reglamentuojančių darbo užmokestį, nėra. Šių rodiklių pagerinimo pirmiausia ir siekta kvietimu teikti paraiškas.
Yra ir kitų sričių, kuriose prasminga suvienyti bendras darbuotojų ir darbdavių pastangas. Dalykiniu požiūriu jos apima darbų saugos, darbo santykių ir įmonių valdymo, aplinkos apsaugos kai kurias dalis, chemijos sričiai būdingą pasaulinę savanorišką iniciatyvą Atsakinga globa. Šioms veikloms projekto vykdymo laikotarpiu buvo skirti darbuotojų mokymai šakos lygmeniu. Kadangi minėtas temas galima nagrinėti ir atsietas nuo socialinio dialogo, jas reikėjo pagrįsti teikiant paraišką. Buvo svarbūs ir ES teisinio reguliavimo aspektai. Chemijos sektorius šiuo metu yra vienas iš 41 Europos Sąjungoje, kur socialinis dialogas yra formalizuotas. Daugiau apie tai galima sužinoti iš Europos Komisijos puslapių internete. Vienais atvejais sektoriai apima labai plačią veiklos sritį, kitais – netikėtai siaurą. Pavyzdžiui profesionalių futbolininkų sektorius buvo įtrauktas visaineseniai. Tačiau tai suteikia galimybę toliau jį vystyti ir pretenduoti į atitinkamą ES fondų paramą.
Chemijos sektorius, kaip kai kurie kiti pramonės sektoriai, išsiskiria susiformavusiomis darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis ir būdinga technologine pakraipa. Teikdami paraišką galėjome remtis socialinių partnerių, Europos chemijos pramonės darbdavių grupės (ECEG) ir Europos kalnakasybos, chemijos, energetikos federacijos (EM CEF) parengtais dokumentais, skirtais procesų valdymo operatorių kvalifikacijoms apibrėžti. Tokiu būdu į projektą įtraukti ne tik įprastas socialinio dialogo temas, bet ir kitas, projekto metu apmokydami daugiau negu 900 darbuotojų ir surengdami daugiau negu 1100 mokymų.
Projekto vykdymo laikotarpiu buvo pasirašyta daugiau kolektyvinių sutarčių, negu įsipareigota projekto paraiškoje. Šio vertinimo rodiklio įvykdymą ne visuomet lengva numatyti net ir tuo atveju, jeigu sutartis būna pasirašyta vietoj anksčiau galiojusios. Nors ir nepagerinantis statistinių rodiklių, sutarčių pasirašymas apima derybų procesą nuolat besikeičiančioje verslo aplinkoje ir per nustatytą laikotarpį gali būti nebūtinai įvykdytas.
Svarbi projekto dalis teko tarptautiniam bendradarbiavimui. Darbdavių ir darbuotojų atstovai dalyvavo susitikimuose Europos Parlamente, Europos Komisijos direktoratuose, Europos chemijos pramonės taryboje (CEFIC), darbiniuose susirinkimuose, kuriuos rengia Baltijos ir Šiaurės šalių chemijos pramonės asociacijos. Juose daugiausia buvo kalbama apie ES pramonės konkurencingumo gerinimo sąlygas ir, be abejo, sudėtingą, nuolat besikeičiantį ES chemijos srities teisinį reguliavimą ir, esant reikalui, bendrą socialinių partnerių poziciją.
Pabaigoje – keli pasiūlymai šios Europos socialinio fondo remiamos priemonės rengėjams. Projekto administravimas yra suprantamas, nors ir galėtų būti lankstesnis. Tačiau išlaidų straipsnius galima būtų išplės
ti. Pavyzdžiui, projekto vykdymo laikotarpiu narystės mokestį tarptautinėse organizacijose, susijusiose su socialiniu dialogu, laikyti pagrįstomis išlaidomis. Taip pat siūlome išvengti prieštaravimo dėl projekto partneriams keliamų reikalavimų. Projekto sąlygos yra nepalankios darbdavių organizacijų narėms, kurios nėra apsisprendusios dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo. Jas įtraukus į projektą blogėja paraiškos vertinimo rodikliai. Tuo tarpu kaip tik jas gali būti svarbu įtraukti į projektą. Asociacijos narės neturėtų būti skirtingai traktuojamos. Tai nepalankiai veikia vieną iš socialinių partnerių. Be abejo, yra būdų įtraukti kitas organizacijos nares, tačiau jie daro sudėtingesnį projekto administravimą.
Giedrius Mažūnaitis
