Kovo 14 – 15 dienomis įvyko Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos Tarybos posėdis. Įvadinėje posėdžio dalyje buvo suorganizuotos ekskursijos po AB „Klaipėdos energija“, UAB „Fortum Klaipėda“ ir UAB „Geoterma“.
AB „Klaipėdos energija” – viena seniausių Lietuvos energetikos įmonių, išaugusi iš 1929 m. pastatytos anglimis kūrenamos elektrinės ant Danės kranto. Tuo metu tai buvo viena moderniausių elektrinių Lietuvoje. Smarkiai nukentėjusi Antrojo pasaulinio karo metais ir atstatyta pokaryje, šiluminė elektrinė sėkmingai veikia iki šiolei. Ilgus metus Klaipėdos elektrinė buvo pagrindinė elektros tiekėja Vakarų Lietuvoje, o 1959 m. Klaipėdą sujungus su bendra Lietuvos energetikos sistema, pagrindiniu įmonės uždaviniu tapo centralizuotos šilumos tiekimas pramonei bei gyvenamiesiems namams. Augant miestui ir jo energetiniams poreikiams, Klaipėdoje buvo pastatytos dar kelios katilinės, visi šilumos gamintojai sujungti magistraliniais tinklais.
1987 m. elektrinė pavadinta Klaipėdos šilumos tinklais. 1997 m. prasidėjus šalies energetinio ūkio restruktūrizavimui, Klaipėdoje buvo įkurta AB „Klaipėdos energija”. Bendrovė tapo regionine šilumos tiekėja ir aptarnavo visą Žemaitiją, išskyrus Skuodą ir Telšius. Nuo 1998 m. bendrovė šiluma aprūpina Klaipėdą, jos priemiesčius bei Gargždus. 2002 m. išleidusi ir sėkmingai išplatinusi 2 mln. vienetų paprastų vardinių akcijų emisiją
AB „Klaipėdos energija” tapo pirmąja Lietuvos šilumos tiekimo įmone, kurioje įregistruotas užsienio kilmės kapitalas. Dabar įmonės akcininkai dalijasi patirtimi, konsultuoja, gerinant bendrovės valdymo struktūrą bei teikia paramą, kuriant įmonės ateities strategiją. Šiuo metu pagrindinis akcijų paketas (75.2 proc.) priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, 19.6 %. akcijų valdo UAB „Fortum Heat Lietuva”, kiti akcininkai – 5.2 %.
UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinė jėgainė Klaipėdoje, naudojanti atliekas kaip kurą, yra pirmoji tokio tipo jėgainė Lietuvoje. Energijos gamyba iš komunalinių ir pramonės atliekų yra labai svarbi „Fortum“ strategijos dalis, padėsianti panaudoti atliekas kaip vietinius išteklius bei sumažinti aplinkos taršą, kurią sukelia sąvartynų išskiriamos dujos. Naujoji jėgainė atlieka reikšmingą vaidmenį atliekų tvarkymo grandinėje. „Fortum Klaipėda“ jėgainė padeda spręsti atliekų tvarkymo Klaipėdos regione problemas ir mažina sąvartynuose kaupiamų atliekų kiekį.
Klaipėdos termofikacinė jėgainė kaip kurą naudoja komunalines ir pramonines atliekas, biokurą, gamina tiek šilumą, kuri tiekiama Klaipėdos miestui (jėgainė pagamina apie 40% viso Klaipėdos miestui reikalingo šilumos kiekio), tiek elektros energiją, kuri parduodama nacionaliniuose tinkluose. Klaipėdos termofikacinė jėgainė naudoja naujausias technologijas, užtikrinančias maksimalų kuro suvartojimo veiksmingumą ir efektyvų išmetamųjų dujų valymą. Jėgainės galingumas – 50 MW šilumos ir 20 MW elektros. „Fortum Klaipėda“ jėgainėje, teršalų koncentracija išeinančiuose dūmuose yra keletą ar net keliasdešimt kartų mažesnė, nei numatyta Europos Sąjungos ir Lietuvos norminiuose dokumentuose.
Įmonėje dirba 35 darbuotojai.
UAB „Geoterma“ jėgainėje geoterminis vanduio cirkuliuoja uždara kilpa: paėmimo gręžiniai, filtrai, šilumos siurbliai, filtrai, injekciniai siurbliai ir injekciniai gręžiniai. Iš injekcinių gręžinių geoterminis vanduo po žeme eina link paėmimo gręžinių. Absorbcinių siurblių darbui reikalingas karštas vanduo yra ruošiamas aukštų parametrų vandens katiluose. Karštas vanduo (145C) patenka į šilumos siurblius, cirkuliacinius vandens siurblius ir grįžta atgal į vandens katilus. Šis vandens žiedas yra uždaras.
Grįžtantis termofikacinis vanduo cirkuliuoja žiedu: Lypkių rajoninė katilinė, tinklo siurbliai, šilumos siurbliai, Lypkių rajoninė katilinė.
Šilumos siurbliai dirba pagal antrąjį termodinamikos dėsnį, kuris sako, kad norint perduoti šilumą iš žemesnio temperatūrinio potencialo į aukštesnį, reikia atlikti tam tikrą darbą. Šį darbą atlieka šilumos siurblių generatoriai, į kuriuos iš vandens katilų paduodamas karštas 145 C vanduo. Generatoriuose iš vandens, bromo ir ličio skiedinio išgarinamas vanduo ir garai patenką į šilumos siurblių kondensatorius, kuriuose šiluma, išgauta iš geoterminio vandens ir iš vandens katilų, perduodama grįžtančiam termofikaciniam vandemiui. Grįžtančio termofikacinio vandens temperatūra absorbciniuose šilumos siurbliuose pakeliama iki 70-75C ir tinklo siurbliais vanduo šilumine trasa sugrąžinamas į Lypkių rajoninę katilinę, iš jos patenka į miesto šilumos tinklus.
LPPSF Tarybos posėdžio metu buvo pateikta informacija apie Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) veiklą Lietuvoje ir pasaulyje, LPSK jaunimo veiklą, apžvelgti vykdomi projektai socialinio dialogo chemijos sektoriuje ir Lietuvos, Latvijos profesinių sąjungų atstovų mokymas siekiant palaikyti veiksmingesnį socialinį dialogą ir lankstenę darbo rinką aplink Baltijos jūrą.
LPPSF Tarybos posėdyje prisistatė ir atsakė į klausimus Artūras Černiauskas ir Dainius Paukštė, kandidatai į LPSK vadovus.
Daugiau nuotraukų https://plus.google.com/photos/102696115149713061610/albums/5991299632395910289
Parengta remiantis http://www.klenergija.lt/en, http://www.fortum.com/countries/lt/apie-fortum/c-f-gam-tiekimas/c-f-gam-tiekimas-f-klp/Pages/default.aspx, http://www.geoterma.lt/
