Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, 2013-aisiais Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis, toliau mažės nedarbas bei po kelerių metų pertraukos pradės didėti realus darbo užmokestis.
„Bet kuriuo atveju, darbo vietų bus daugiau, o realus darbo užmokestis po ketverių metų pertraukos didės. Kilstels perkamąją galią ir visiškai kompensuos kainų augimą“, – įsitikinęs jis.
Tuo metu „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sako, jog nors ir bus kuriamos naujos darbo vietos, teks ieškoti būdų, kaip sumažinti ilgalaikį nedarbą, susijusį su darbuotojų kvalifikacijos stoka, o darbo užmokesčio augimas tik nežymiai viršys infliaciją.
„Brangsta elektra, bus didinami akcizai kurui, o tai turi poveikį visų kainų dinamikai ir tendencijoms. Greičiausiai realus darbo užmokestis didės tikrai nedaug“, – kalbėjo ji.
Analitikų teigimu, šiemet Lietuvoje galima laukti nedidelio ekonomikos augimo paspartėjimo – BVP gali paaugti iki pusketvirto procento.
Primename, kad nuo sausio minimali mėnesinė alga (MMA) didėja 150 litų ir sieks 1 tūkst. litų, o minimalus valandinis atlygis – 6,06 Lt.
Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad jei dėl to smulkios ir vidutinės įmonės patirs finansinių sunkumų, jos gali tikėtis mokestinių išimčių.
Trišalė taryba yra priėmusi sprendimą suformuoti darbo grupę, kuri ieškos išeičių kaip padėti verslui prisitaikyti prie naujų sąlygų dėl MMA padidinimo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, MMA padidinimas iki 1 tūkst. litų (17,65 proc.) paliestų apie 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų – apie 50 tūkstančių biudžetinių įstaigų darbuotojų.
Padidinus MMA iki 1 tūkst. litų vidutinės socialinės pašalpos dydis sumažėtų apie 5,6 lito, per metus būtų sutaupyta apie 15,2 mln. litų, kartu su administravimo išlaidomis iš viso būtų sutaupyta 15,8 mln. litų
Iki šiol MMA buvo 850 litų – nuo 2012 metų rugpjūčio ji padidinta 50 litų.
