Šaltinis: lprofsajungos.lt
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ veikiančios trys profesinės sąjungos apskundė Vilniaus 1 apylinkės teismo sprendimą, kuriuo lapkričio 13 d. teismas patenkino savivaldybės valdomos bendrovės prašymą ir panaikino darbuotojų balsavimo rezultatus dėl pritarimo skelbti įspėjamąjį ir neterminuotąjį streikus ir pripažinimo lapkričio 14 d. įspėjamąjį streiką neteisėtu.
Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos teisininkės Jolantos Cinaitienės, teismas kolektyvinės sutarties aiškinimui pritaikė civilinio kodekso nuostatas. „Civiliniai santykiai iš esmės skiriasi nuo darbo, nes civiliniuose santykiuose šalys yra ekonomiškai lygios, o darbo santykiuose darbuotojas laikomas silpnesne šalimi. Todėl kolektyvinės sutartys turėtų būti aiškinamos darbuotojų naudai“, – teigia ji.
Anot teisininkės, aiškindamas kolektyvinę sutartį pagal Civilinio kodekso nuostatas, teismas nagrinėjo, ar nemokėjimas sutartų priedų prie darbo užmokesčio buvo esminis kolektyvinės sutarties pažeidimas. Teismas vertino tai, kad sunkmečio metu darbdavys nemažino darbuotojams darbo užmokesčio, sulygtą darbo užmokestį išmokėjo laiku, todėl esą neprivalėjo mokėti papildomų priedų, nustatytų kolektyvinėje sutartyje. Taigi, pasak teismo, kolektyvinės sutarties darbdavys iš esmės neva nepažeidė. O nesant esminio sutarties pažeidimo, streikas esą negalimas.
Teismas taip pat nusprendė, kad darbuotojų atstovai derybų metu nebuvo pakankamai konstruktyvūs, nes nepriėmė darbdavio siūlomų konflikto sprendimo variantų per taikinimo komisijos posėdžius.
J. Cinatienė atkreipia dėmesį, kad kad teismas vadovavosi Aukščiausiojo teismo praktika dėl streikų, tendencingai formuojama darbdavio naudai nuo 2010 metų. „Esant tokiems teismų argumentams ir kolektyvinių sutarčių aiškinimui pagal Civilinio kodekso nuostatas – streikai Lietuvoje yra neįmanomi“, – komentuoja ji.
„Vilniaus viešojo transporto“ profesinės sąjungos apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos teismui teigia, jog streikas gali būti pripažintas neteisėtu tik jeigu jo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant Darbo kodekse nustatytos tvarkos reikalavimų. Apeliantai išdėsto savo argumentus, kuriais grindžia nuostatą, kad pagrindas organizuoti slaptą balsavimą dėl įspėjamųjų ir neterminuotųjų streikų buvo, nes ieškovas nevykdė iškeltų teisėtų reikalavimų, o apeliantai laikėsi kolektyvinių darbo ginčų tvarkos.
Taip pat skundo autoriai teigia, jog nustatytų faktinių aplinkybių visuma, susijusi su ieškovo finansine padėtimi, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo laikomasi įmonėje galiojančių kolektyvinių sutarčių nuostatų.
Be to, darbuotojų atstovai įsitikinę, kad teismas ginčo teisiniam santykiui nepagrįstai taikė Civiliniame kodekse numatytas sutarties nutraukimo nuostatas, ir tvirtina, jog jie kolektyviniame ginče elgėsi tinkamai, konstruktyviai, sąžiningai ir užtikrino neatidėliotiniems visuomenės poreikiams būtinas minimalias paslaugas.
