Parengta pagal: Avaaz.org, Kauno.diena.lt, lprofsajungos.lt
Nuotrauka: lprofsajungos.lt
Vakar, lapkričio 14 d., Veiksmų ir solidarumo dieną, milijonai darbuotojų surengė streiką visoje Europoje. Tai pirmas kartas, kai Ispanijos, Portugalijos, Graikijos, Italijos ir kitų valstybių piliečiai vieningai išėjo į gatves protestuodami prieš Europos sąjungos ir kai kurių valstybių vyriausybių vykdomą griežto taupymo politiką.
Madride, Lisabonoje ir Briuselyje sustojo traukiniai, buvo atšaukta šimtai skrydžių Ispanijos, Graikijos, Italijos, Prancūzijos ir Portugalijos oro uostuose. Didelės demonstracijos vyko dar dešimtyse Europos miestų.
Europos veiksmų ir solidarumo diena buvo Europos profesinių sąjungų konfederacijos sumanymas, tokiu būdu išreiškiant protestą prieš Europos lyderių propaguojamą griežto taupymo politiką, drastiškai „apkarpant“ atlyginimus, atleidžiant darbuotojus ir mažinant darbo vietas bei gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą, tokias priemones pateisinant būtinybe atgaivinti sumažėjusias investicijas į Europos ekonomiką.
Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Bernadette Segol teigia, jog tokios politikos beprasmiškumas tapo akivaizdus: „Taikydami griežto taupymo politikos priemones, dabar renkame recesijos, augančio skurdo ir socialinio nerimo vaisius. Kai kuriose šalyse žmonių pyktis ir nerimas yra pasiekęs aukščiausią tašką. Mums reikalingi skubūs sprendimai, kurie padėtų sugrąžinti ekonomiką atgal į tinkamą kelią, o ne toliau gniaužti ir slopinti ją taupymo metodais“.
Griežto taupymo sukeltos recesijos triuškinančios pasekmės liūdnai pasireiškė praeitą savaitę Ispanijoje, kai moteris iššoko iš savo buto ir žuvo, antstoliams atvykus ją iškeldinti iš jos buto.
Nuo 2008 m., prasidėjus ekonominei krizei, vien tik Ispanijoje savo būsto neteko apie 350 tūkst. žmonių.
Tačiau Ispanijos, Portugalijos, Graikijos bei kitų šalių įstatymų kūrėjai ir toliau skatina recesiją, priimdami įstatymus, įteisinančius nedarbą, atlyginimų „karpymą“, masinius atleidimus ir mokesčių didinimą.
Kažkas turi už tai atsakyti…
Ekonominė krizė, su kuria susiduria Europa ir kitos pasaulio šalys, kilo ne dėl dirbančių žmonių, norinčių daugiau valdiškų institucijų paslaugų ar ne dėl nekontroliuojamų viešųjų paslaugų išlaidų, kaip yra dažnai teigiama. Tiesą sakant, Ispanija ir Airija turėjo biudžeto perteklių, kai 2008 m. prasidėjo didžioji krizė, tačiau tenykštė valdžia nusprendė iššvaistyti milijonus, gelbėdama bankus.
Graikijoje, kai milijonai gyventojų patiria „taupymo diržų veržimo“ pasekmes, mokesčių nemoka tūkstančiai turtingiausiųjų šalies piliečių. Tampa aišku, kad eilinis pilietis moka didelę kainą už tą netvarką, už kurią jie neturėtų būti atsakingi.
Be to, ekspertai vieningai teigia, kad taupymas neveikia. Taigi Europos valstybių lyderiai, ir toliau užsispyrusiai vykdydami šią nepavykusią taupymo politiką, kelia grėsmę Europos sąjungos saugumui ir vienybei, kuriuos jie sakosi bandantys apsaugoti.
Kas gali padėti, kad sveikas protas nugalėtų? Nebent daugiau protesto akcijų ir streikų…
Vilniuje – tuščių puodų eitynės prieš taupymo politiką
Tu tarpu Vilniuje, trečiadienį, grupė aktyvistų iš skirtingų organizacijų prisijungė prie Europos ir plakatais, šūkiais bei tuščių puodų daužymu išreiškė priešinimąsi taupymo politikai.
„Norime paneigti Europos sąjungoje ir Lietuvoje platinamą mitą, kad konservatorių vadovaujama Lietuva puikiai susidoroja su krize, kad diržų veržimasis arba taupymas yra pati geriausia politika“, – per garsiakalbį skelbė vienas iš aktyvistų Darius Pocevičius.
Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Solidarumas“, „Naujovė – vienkartinis darbuotojas“, „Ekonomika neauga. Na, bet ne kiekvienam!”, „Tušti puodai, tuščia tėvynė”.
Aktyvistai įsitikinę, kad valdžios kalbos apie taupymo politikos efektyvumą tėra melas, kad diržų veržimasis Lietuvoje padidino skurdą.
Piketuotojai daužydami į tuščius puodus mieste skleidė šaižius garsus. Tai Pietų šalių tradicija, kurią piketo organizatoriai norėtų atvesti ir į Lietuvą.
Keletą minučių pabuvę prie Vyriausybės pastato Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje aktyvistai skanduodami nuėjo Gedimino prospektu iki Katedros aikštės, paskui prie Vilniaus Universiteto ir Prezidentūros.
Toliau jų žygis nusitęsė iki Graikijos ir Ispanijos ambasadų. Eitynių dalyviai skandavo šūkius: „Iš Lietuvos išvyko 200 tūkst. žmonių“, „Kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje neturi darbo“, „Lietuvoje bankai uždirbo rekordinį pelną – 1,1 mlrd. litų“. Šūkius jie užbaigdavo frazėmis „Valio taupymo politikai“, „Valio Kubiliui“.
Eitynių dalyviai paliko Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei bei Graikijos ir Ispanijos premjerams adresuotus laiškus „Taupymui – ne, nes tai – neveikia“.
Laiške rašoma:
„Norime išreikšti savo susirūpinimą dėl aplinkybių, kurios privertė profesines sąjungas visoje Europoje skelbti visuotinį streiką lapkričio 14 d.
Reikalaujame nutraukti taupymo priemones, kurios įgyvendinamos visoje Europoje, ir solidarizuojamės su protestuojančiais žmonėmis Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šalyse. Taupymo politika padidins socialinę atskirtį, nedarbą, skurdą ir nelygybę. Jos ekonominis veiksmingumas yra abejotinas. Trumpai tariant, – ji neveikia.
Mes žinome, kad griežtas taupymas neveikia. Čia, Lietuvoje, kasdien matome taupymo priemonių katastrofiškus padarinius. Jos buvo įgyvendintos prieš keletą metų ir sukėlė pražūtingų socialinių ir ekonominių problemų.
Nepaisant to, Lietuvos „taupymo stebuklas“ tapo oficialia politinės propagandos kliše. Tačiau „sėkmės“ kaina tokia: 195,5 tūkst. žmonių per pastaruosius ketverius metus emigravo, dar 13 proc. gyventojų ketina emigruoti per artimiausius kelerius metus, oficialus nedarbas – apie 200 tūkst., dirbančių žmonių ekonominės pozicijos vis labiau silpsta, alkanauja beveik 350 tūkst. gyventojų. Kokios bus „Graikų stebuklo“ ar „Ispanijos stebuklo“ išlaidos? Kokios apskritai išlaidos teks Europai?“
