Vyriausybės planas – energetikai turėtų tapti vartotojų draugais

Vyriausybės plane, skirtame energetikai, – reveransai vartotojams. Jų įrenginiai prie tinklų turėtų būti prijungiami greičiau, sparčiau diegiama išmanioji apskaita, tačiau greitai tai neįvyks. Kiti Vyriausybės planai energetikos sektoriuje jau ne kartą girdėti: elektros sistemos sinchronizacija, atliekų jėgainių projektai, suskystintųjų dujų terminalo išpirkimo galimybių analizė ir kt.

Energetikos sektoriuje užsibrėžta ambicinga kryptis – inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra, o vienas nurodytų veiksmų – „energijos suvartojimo reguliavimo ir išmaniosios apskaitos prietaisų diegimas dujų, elektros, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams“, jo įgyvendinimo terminas – iki 2020 m. trečiojo ketvirčio.

Kokiu mastu planuojama diegti išmaniąją apskaitą ir kiek tai galėtų kainuoti, informacija kol kas itin šykšti. Energetikos ministerija (EM), VŽ komentuodama Vyriausybės planą, tenurodo, kad šio metu atliekama sąnaudų ir naudos analizė dėl ESO įgyvendinto bandomojo išmaniosios apskaitos diegimo projekto. Terminai ir lėšų poreikis, anot EM, bus pateikti Nacionalinės energetikos strategijos projekte.

Kad Lietuva palypėtų Pasaulio banko tyrimo „Doing business“ reitinge, Vyriausybė užsibrėžė palengvinti elektros vartotojų įrenginių prijungimo procedūras ir sutrumpinti prijungimo terminą nuo 85 iki 60 dienų, tiesa, ne artimiausiu laiku, o iki 2018 m. ketvirtojo ketvirčio. Dujų prijungimą planuojama sutrumpinti nuo 112 iki 50 dienų, bet iki 2020 m. 

Lengvatų turėtų atsirasti įsikuriantiems pramonės vartotojams – jei įsipareigos 10 metų nemažinti užsakytos elektros įrenginių leistinosios naudoti galios, jie turėtų mokėti tik 10% prijungimo prie elektros tinklo išlaidų. 

„Šiuo metu yra peržiūrima Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, kuri ir atsakys į šiuos strateginius klausimus. Planuojama, kad šios strategijos projektas Seime bus svarstomas dar šiemet. Po to ir iš dalies lygiagrečiai bus galima įvertinti technines ir finansines galimybes, tad, optimistiškai vertinant, konkretesnės diskusijos dėl vėjo energetikos plėtros sausumoje vyks 2017 m. pabaigoje“, – nurodo ministerija. 

Vyriausybės plane taip pat įrašyta, kad bus atlikti išsamūs tyrimai dėl galimybių plėtoti vėjo energetiką Baltijos jūroje, bus parengtos sąlygos įgyvendinti tokius projektus. Anot EM, preliminariai numatoma, kad tyrimai galėtų būti pradėti 2018 m. ir baigti per 3 metus. Priėmus sprendimus dėl plėtros, konkursai dėl plėtros vietų ir galių galėtų įvykti 2021 m. Pirmosios elektrinės jūroje, jeigu paaiškėtų, kad jos yra reikalingos, galėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2026 m.

Vertinama, kad preliminarius tyrimus galėtų organizuoti EM, o juos atliktų atitinkamose srityse patirties ir leidimus dirbti turinčios įmonės, pvz., geologinius tyrimus – geologai, paukščių stebėjimą – ornitologai ir pan. Įmonės būtų atrenkamos viešųjų pirkimų būdu. Atlikus šiuos tyrimus, Vyriausybė priimtų sprendimą dėl to, kuriose jūros teritorijos dalyse ir kokios galios elektrinės galėtų būti statomos. Paskui būtų organizuojamas skaidriais ir nediskriminaciniais principais pagrįstas konkursas dėl leidimų naudoti šias teritorijas. 

Skatins efektyvumą

Dar vienas Vyriausybės siūlymas – pasirašyti susitarimus su energijos tiekėjais dėl energinio efektyvumo priemonių finansavimo ir įgyvendinimo. 

Anot EM, siekdama įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo nuostatas, ministerija pasirašys susitarimus su AB ESO, AB „Litgrid“ ir AB „Amber Grid“ dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių diegimo galutiniams vartotojams. Susitarimuose bus nustatytas energetikos įmonei privalomas sutaupyti energijos ar šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, šio kiekio sutaupymo grafikas, informacija apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, užtikrinančias privalomus sutaupyti energijos kiekius, ir kt. 

Priemonė „Patobulintas šilumos ūkio sektoriaus reglamentavimas“, pasak EM, reiškia, kad yra numatytos kelios prioritetinės šilumos ūkio tobulinimo sritys, tokios kaip šilumos energijos gamybos grandis, joje veikiančių subjektų tarpusavio santykiai, šilumos kainodaros sritis, apsirūpinimo karštu vandeniu teisinis reguliavimas.

Laukia energetikos strategijos

Žaliųjų Vyriausybė, žadėjusi sudaryti sąlygas plėtoti atsinaujinančią energetiką, į planą įrašė tikslą – vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas ir plėtra. Žinia, vėjo energetikos pajėgumams pernai pasiekus numatytą maksimalią 500 MW prijungimo prie tinklų apimtį, šiuo metu nauji projektai neplėtojami. 

Kol kas nenurodoma, kiek papildomų vėjo elektros pajėgumų gali būti leista prijungti prie tinklų. Anot EM, tam būtina įvertinti daugybę svarbių aplinkybių – kokia bus vietinė gamyba, kokia bus rinka, kaip Lietuvos energetikos sistema bus sinchronizuojama, kaip būtų balansuojamos naujos vėjo elektrines, kokius papildomus techninius sprendimus dar reikėtų įdiegti elektros tinkle. Reikės įvertinti ir finansines galimybes – iš kokių lėšų bus skatinama vėjo energetika, kokia bus skatinimo schema – ar tai bus su Europos Sąjungos gairėmis suderinta valstybės pagalba, ar kiti variantai. 

Į Vyriausybės planą įtraukta priemonė „Energetikos kompetencijų centro ir duomenų bazės sukūrimas“, EM aiškinimu, reikalinga tam, kad būtų palengvintas strateginis energetikos sektoriaus plėtros planavimas ir atsirastų prieinamų aktualių duomenų apie energetikos sektoriaus pasiektus rodiklius ar kitos svarbios informacijos.

Akcentas – sinchronizacija

Kitos į Vyriausybės priemonių planą įtrauktos priemonės daugiausia susijusios su jau įgyvendintais ar pradėtais projektais. Numatyta sukurti regioninę dujų rinką, įgyvendinti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statybų projektą, užtikrinti adekvatų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimą ES lėšomis, įvertinti Kruonio HAE 5 bloko projekto tikslingumą ir, atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus, šį projektą įgyvendinti. Iš naujesnių siūlymų – papildomos elektros jungties su Švedija tikslingumo įvertinimas ir, atsižvelgiant į įvertinimo rezultatus, jos įgyvendinimas. 

Daug dėmesio Vyriausybės plane skiriama sinchronizacijai su žemyninės Europos elektros tinklais (KET): numatyta patvirtinti sprendimą dėl sinchronizacijos krypties BEMIP formatu (atsižvelgiant į Jungtinio tyrimų centro studijos dėl Baltijos šalių sinchronizacijos alternatyvų rezultatus), atlikti izoliuoto darbo bandymus, susitarti dėl Lietuvai palankios desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos ir kt. 

Numatomas ir Klaipėdos SkGD infrastruktūros išlaikymo sąnaudų optimizavimas ir terminalo veiklos po 2024 m. užtikrinimas. Planuojama parengti laivo saugyklos „Independence“ išpirkimo projekto sąnaudų ir naudos analizę, susitarti su Estija ir Latvija dėl SkGD terminalo pastoviųjų eksploatavimo sąnaudų pasidalijimo regioniniu lygiu mechanizmo ir užsitikrinti dalinį ES finansavimą laivo saugyklos „Independence“ išpirkimo projektui, priimti galutinį sprendimą dėl „Independence“ išpirkimo 2024 m.

Šaltinis: vz.lt