Viena svarbiausių darbuotojų perdegimo priežasčių – netinkamas vadovo elgesys

Dalintis:

Delfi.lt nuotrauka

Nors vasarą daugelis turime galimybę paatostogauti ir atsipūsti nuo darbinės veiklos, vis dėlto tyrimai rodo, kad nemažai darbuotojų patiria perdegimo sindromą.

Mat pagrindiniai darbuotojų emocinio išsekimo veiksniai yra labiau susiję ne su nepakeliamu darbo krūviu, bet su prasta vadyba, rodo tarptautinis „Gallup“ tyrimas.

Apklausa, kurioje dalyvavo 7 500 darbuotojų, atskleidė, kad 63% perdegimo sindromą patyrusių darbuotojų yra labiau linkę pasiimti biuletenį ir net 2,6 karto labiau linkę išeiti iš darbo.

Tyrėjai teigia, kad darbuotojai emociškai išsenka ne vien dėl to, kad jiems yra keliami per dideli lūkesčiai, bet ir dėl vadovų elgesio.

Tyrime taip pat pateikiamos penkios priežastys, kurios labiausiai koreliuoja su darbuotojų emociniu, protiniu ir fiziniu išsekimu.

1. Neteisingas elgesys

Kai darbuotojai jaučia, kad su jais darbe yra dažnai neteisingai ir nesąžiningai elgiamasi, jie 2,3 karto yra labiau linkę perdegti. Nesąžiningu elgesiu laikomas, pavyzdžiui, neteisingas atlygis už darbą ar favoritizmas kitų darbuotojų atžvilgiu. Kai darbuotojai nepasitiki vadovais, jie mato mažiau prasmės savo darbe, teigia tyrėjai.

2. Nepakeliamas darbo krūvis

Prasta darbo atkarpa, kuri lemia išaugusį neatliktų užduočių kiekį, gali palaužti net pačių geriausių darbuotojų pasitikėjimą savimi ir tapti užburtu neįveikiamo darbo krūvio ratu.

3. Neaiškus vaidmuo

Kai darbuotojo pareigų atsakomybių ribos nuolat kinta, jis gali greitai pervargti nuo aiškinimosi, už ką jis atsakingas ir ko iš jo žmonės nori, sako tyrimo autoriai.

4. Komunikacijos ir paramos trūkumas

Vadovo parama ir dažnas bendravimas su darbuotojais veikia kaip psichologinis buferis, apsaugantis darbuotojus. Darbuotojai, kurie stipriai jaučia savo vadovų paramą, yra 69% mažiau linkę patirti emocinį išsekimą.

5. Neracionalus laiko limitas

Žmonės, teigiantys, kad visada turi pakankamai laiko atlikti savo darbus, yra 54% mažiau linkę perdegti, rodo tyrimas. Kai kuriose profesijose tai yra neišvengiama, bet dažnai laiko ribos yra nustatomos nežinant, kiek iš tikrųjų reikia laiko gerai atlikti užduotį, pastebi tyrėjai.

Kas yra „perdegimo sindromas“? 

Ši būsena apibrėžiama, kaip kraštutinė profesinės nesėkmės išgyvenimo situacija, kai žmogus pajunta tris svarbius požymius:
1. Emocinis išsekimas –  gali būti fizinio ir emocinio nuovargio požymiai;
2. Depersonalizacija – jaučiasi šaltas ir nutolęs ir negali įsitraukti į emocinio ryšio reikalaujantį santykį su kitais;
3. Didelis nepasitenkinimas savo darbo rezultatais. 
Įdomu tai, kad atsiradus perdegimo sindromui, nebeveikia įprastos pusiausvyros atgavimo strategijos, kurias asmuo įpratęs naudoti. Tai gali būti diskusijos su kolegomis, profesinės literatūros skaitymas, konferencijos bei seminarai ir t.t.

Kokie galimi perdegimo sindromo ženklai ir pasekmės? 

  • Problemos šeimoje;
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu ir/ar kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, kad atsipalaiduoti;
  • Padidintas rūkymas, siekiant nusiraminti;
  • Darbo praleidinėjimas be pateisinamų priežasčių;
  • Darbo ar net profesijos keitimas;
  • Dažnesnis klaidų darymas darbe;
  • Sunkiau susikoncentruoti atliekant užduotis;
  • Nemiga;
  • Nuolatinis nuovargis ir įtampa;
  • Galvos skausmai;
  • Virškinimo sutrikimai;
  • Apatija;
  • Įvairios sveikatos problemos;
  • Depresija, kt.

Kaip įveikti perdegimo sindromą?

Anot specialistų, pastebėjus perdegimo sindromo signalus, būtina nieko nelaukiant imtis priemonių, antraip jis gali virsti rimtomis sveikatos problemomis.

Psichologijos mokslų daktaras Herbert Freudenberger aprašo keletą gairių, kaip galima įveikti ir ateityje išvengti perdegimo darbe. Anot jo svarbu yra:

Išlaikyti savo gyvenimo perspektyvą – niekada nepamirškite fakto, kad jūs esate žmogus ir tai yra svarbiau nei užduotis, kurią turite padaryti, nesvarbu kokia aktuali ji bebūtų.

Palaikyti humoro jausmą – jeigu norite sumažinti „perdegimo“ sindromo pasekmes, jūs galite mintyse ar realiai pasijuokti iš kažko ir taip nuimti sunkumą, pasijuokti galite net ir tuomet, kai tas „kažkas“ yra jūsų vidiniame pasaulyje.

Sąmoningumo didinimas – paklauskite savęs „ar esate atsakingas už savo gyvenimą? Ar jis yra atsakingas už jus?“. Skatindami tokį savo sąmoningumą, sukontaktuosite su savo vidumi, kuris buvo atitolęs ir pasimetęs reikalavimų bei darbų lavinoje. Tuomet bus lengviau nuspręsti, kas yra svarbu, o kas nėra taip svarbu šiuo metu, ką galima atidėti dėl laiko sau.

Keitimasis – kuo geriau sekasi organizuoti savo gyvenimą, tuo mažiau gresia visapusiškas išsekimas. Norint išvengti „perdegimo“, vertinga išbandyti naujus dalykus, pradėti kažką naujo, dar nepatirto. Galbūt visuomet norėjote pabandyti šokti, užsiimti joga, piešti ar važinėti dviračiu? Dabar pats laikas tai pamėginti – svarbiausia ką nors bandyti, kas suteiktų naujų pojūčių ir atitrauktų nuo kasdienybės.

 

Straipsnis parengtas pagal pagal vz.lt, socialworkcoaching.org ir tunevienas.lt informaciją/Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija