V. Vilimienė: kolektyvinė sutartis – tai vidinis įstatymas, padedantis užtikrinti taiką

Antrojoje pokalbių ciklo „Darbe kaip darbe” laidoje diskutuoja AB „Klaipėdos nafta“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė ir AB „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas. Laidos tema: „Kolektyvinės sutartys: darnaus kolektyvo darbo prielaida, ar nereikalingas dokumentas?“

Anot V. Vilimienės, kolektyvinė sutartis – tai vidinis įstatymas, kuris įmonėje padeda užtikrinti taiką, tačiau leidžiantis lanksčiai pažvelgti į situaciją. Štai nors bendrovės „Klaipėdos nafta” kolektyvinė sutartis galioja net iki 2024 metų, tačiau įvairūs pokyčiai ir nenumatyti iššūkiai, kaip pandemija, paskatino sutartį keisti daugiau nei 10 kartų. Tokiu būdu darbuotojai jaučiasi saugiau net ir sunkiausios krizės akivaizdoje.

Be to, pasak, profesinės sąjungos pirmininkės, kolektyvinė sutartis palanki ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams, nes tokie susitarimai garantuoja įmonės stabilumą, efektyvumą bei pelną.

Taip pat ji atkreipė dėmesį į situaciją AB „Achema”, kurioje jau pora metų, kaip nėra kolektyvinės sutarties, ir bendrovė jau nebepatenka į geidžiamiausių darbdavių sąrašą – atvirkščiai, joje tvyro įtampa. Ar tai – tik sutapimas? Veikiausiai, ne.

Tuo metu Tomas Eikinas mano, jog kolektyvinė sutartis – tai imperatyvus dokumentas, kuris esą atsiranda, kaip priverstinio socialinio dialogo pasekmė. Ir tokia sutartis reikalinga ten, kur darbdaviui nepavyksta susitarti su darbuotojais individualiai.

Jis pažymėjo, šių dienų realijose kolektyvinė sutartis nebetenka savo reikšmės, nes darbdavys, norėdamas išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, su darbuotojais turi tartis individuliai, darbo sutartyse.

Šios įdomios diskusijos įrašą rasite čia:

https://bit.ly/3zpazTf